Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Kazimiero Vazos portretas

Aktualu iki 2011-10-23

Nežinomas dailininkas
XVII a.
75 x 60,8 cm, drobė, aliejus
Inv. Nr. VR-482
Paveikslą 2009 m. gegužės 12 d. muziejui padovanojo kanauninkas dr. Algimantas Vincas Kajackas. Portretas aptiktas Prienų rajone, galėjo priklausyti grafui Gotardui Vilhelmui Butleriui (Gotard Wilhelm Butler, 1600–1660).

Jonas Kazimieras Vaza (gimė 1609 m. kovo 22 d. Krokuvoje, mirė 1672 m. gruodžio 16 d. Nevere (Prancūzija) – Žygimanto Vazos sūnus, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1648–1668). Valdovu tapo po netikėtos brolio Vladislovo Vazos mirties 1648 metais. Dar būdamas karalaitis, Jonas Kazimieras yra lankęsis Vilniuje bei apsistojęs valdovų rezidencijoje, kelis kartus buvo atvykęs ir jau būdamas karalius bei didysis kunigaikštis. Paskutinis apsilankymas – 1664 m., tuomet Joną Kazimierą kartu su žmona Liudvika Marija Gonzaga (Ludwika Maria Gonzaga) iškilmingai pasitiko įvairių luomų Vilniaus gyventojai. Jonas Kazimieras Vaza į valdovo sostą įžengė labai sudėtingu laikotarpiu. Dėl vidinių neramumų, ilgai trukusių karų su Maskvos Kunigaikštyste ir Švedijos Karalyste beveik visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija buvo okupuota, pirmą kartą užimta sostinė Vilnius. Galiausiai 1668 m. Jonas Kazimieras atsisakė sosto ir išvyko į Prancūziją, ten ir mirė. Įdomus faktas, kad išvykdamas valdovas išsivežė jam priklausiusį turtą, kurį sudarė tapybos darbai, meniniai audiniai ir kt. Po Jono Kazimiero mirties šis turtas buvo parduotas ir išplito po visą Europą, tačiau išlikę šaltiniai leidžia geriau pažinti Vazų dinastijos valdovų meno kolekcijas.

Muziejaus rinkinyje esančiame portrete Jonas Kazimieras Vaza vaizduojamas iki pusės, su to meto šarvais, galvą puošia XVII a. madą atspindintis perukas. Valdovo veide matomos raukšlės. Kruopščiai nuskusta barzda išryškina siaurą ūsų juostą. Jonas Kazimieras portrete vaizduojamas be jokių valdžios atributų, tik jo krūtinę puošia „Aukso vilnos“ ordino grandinė. Portreto tapyba ir kompozicija artima Dancigo dailininko Danieliaus Šulco (Daniel Schultz, apie 1615–1683) sukurtam portretui, kuris šiuo metu saugomas Varšuvos nacionaliniame muziejuje.

Jono Kazimiero Vazos portretas eksponuojamas Lietuvos dailės muziejaus padalinyje – Taikomosios dailės muziejuje

Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografas Mindaugas Kaminskas
Panaudota literatūra:
Matušakaitė M. Portretas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Vilnius, 2010, p. 291.
Šinkūnaitė L. XVII a. Lietuvos portretas, Vilnius, 2000, p. 101.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai. Albumas / Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle. History and Collections. Album, Vilnius, 2010, p. 443.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kredensas

20250609

Prancūzijos karaliaus Karolio VIII pradėti ir jo įpėdinių Liudviko XII ir Pranciškaus I vykdyti Italijos karai netikėtai padarė labai didelę įtaką meno raidai. Per 1494–1559 m. karus Prancūzijos kariuomenė buvo užėmusi Florenciją, Romą ir Neapolį. Žmonės, užaugę gotikos aplinkoje, pirmą kartą pamatė naujoviškus renesansinius miestus, rūmus, paveikslų pilnas dirbtuves ir dar daug visko, kas juos labai domino ir skatino įsigyti ar kitais būdais parsivežti į savo gimtinę. Amžininkai mini, kad iš Italijos į Prancūziją keliavo ilgos vilkstinės, prikrautos įvairių daiktų. Kartu vyko meistrai – dailininkai, auksakaliai, skulptoriai ir net baldžiai. Luaros slėnyje tuo metu pradėtos atkurti ar statyti valdovo ir jam artimų didikų rezidencijos, į kurias persikėlė valdovo dvaro gyvenimas, atsirado pirmieji šalyje renesanso ženklai. Naujasis stilius ilgainiui išplito po visą Prancūziją, buvo pastebimas ir baldų puošyboje.
Pirmieji kredensai (it. credenza – indauja) sukurti XV a. Italijoje. Pradžioje tai buvo neaukštos spintelės, puoštos drožinėtais elementais. XVI a., sekant prancūzų meistrais, pradėti gaminti dviaukščiai kredensai. Dviejų dalių kredensas, vadinamasis armoire à deux corps, atsirado Paryžiuje valdant Prancūzijos karaliui Henrikui II (1519–1559). 

 

Plačiau

Publikuota: 2011-10-17 Atnaujinta: 2025-04-25 11:52
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika