XV a.
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio korpuso prieigų 2003 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio Nr. 234.
Restauravo Bronislava Kunkulienė, rest. prot. Nr. 26/3517 (Prano Gudyno restauravimo centras)
Trūkstamai plytelės daliai rekonstruoti panaudota analogiška plytelė, radinio Nr. 301
Reljefiniu ornamentu puoštos rombo formos plytelės paviršius padengtas žalios spalvos glazūra, šonai truputį nusklembti. Plytelės centre įspaustas į rombo formą netelpantis stačiakampis,rėmelis su negilaus reljefo piešiniu: didelė žuvis (banginis), ryjanti žmogų. Plytelės matmenys per rombo ašis yra apie 16,5 x 27 cm, kraštinių ilgiai – apie 14,8–17 cm, plytelės storis – 3,5 cm.
Plytelės siužetas remiasi Biblijos pasakojimu apie Izraelio pranašą Joną, gyvenusį apie VIII a. pr. Kr. Istorija papasakota Senojo Testamento Jonos knygoje (Jonos pranašystė):
Dievo paliepimu Jona turėjo vykti į tuometę Asirijos sostinę Ninevę, kad išpranašautų jai Dievo teismą, bet išplaukia priešinga kryptimi į Tarsį. Kyla audra, jūreiviai burtų keliu išsiaiškina užklupusios nelaimės kaltininką ir jį išmeta į jūrą. Joną praryja Dievo atsiųstas banginis. Jo pilve pranašas praleidžia tris paras besimelsdamas ir atgailaudamas. Tada Jona išmetamas į krantą netoli Ninevės, ir pagaliau jis įvykdo Dievo valią, tačiau pranašystė neišsipildo, Dievas pasigaili atgailaujančios Ninevės ir kartu parodo, kad yra ne tik žydų, bet ir kitų tautų Dievas.Banginis krikščionybės sampratoje simbolizuoja bedugnę ir tamsą, o istorija apie Joną suprantama kaip Kristaus mirties ir prisikėlimo alegorija.
Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje rastoje plytelėje vaizduojama scena, kai banginis praryja į jūrą išmestą Joną (t. y. dar prieš atgailą). Atliekant Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologinius tyrimus rasta apie penkiolika tokio tipo plytelių, iš kurių dvi yra beveik sveikos, kitos išlikusios fragmentiškai. Jų ornamentas nežymiai reljefiškas, glazūra paslepia smulkias detales, ne visose plytelėse ryškios jūros bangos, kai kuriose jų piešinio viršutinėje dalyje yra vos įžiūrimas užrašas gotiškomis raidėmis, dviejose plytelėse blogojoje pusėje įspausti meistro (?) ženklai.
Scena apie Joną buvo dažnai vaizduojama XIV–XV a. manuskriptuose. Viename jų, saugomame Vienos nacionalinėje bibliotekoje, piešinio viršuje yra užrašas JONAS IN MARE PICEBAT (http://tarvos.imareal.oeaw.ac.at/server/images/3007212.JPG, Speculum Humanae Salvationis, Austrijos nacionalinė biblioteka,cod. s. n. 2612, fol. 30r.). Gali būti, kad panašus įrašas buvo ir Vilniaus Žemutinės pilies plytelėse.
Medžiagą parengė Ėrika Striškienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Šventasis raštas. Senasis Testamentas, Vilnius, 1991, p. 387–389, 534.
Šventasis raštas. Naujasis Testamentas, Vilnius, 1999, p. 1579.
Krikščioniškosios ikonografijos žodynas, Vilnius, 1997, p. 46, 116–117.
Striškienė Ė. „XV a. Vilniaus žemutinės pilies reljefinės grindų plytelės bibline tematika“, in: Lietuvos pilys, Vilnius, 2007, Nr. 2, p. 34–43.
