Aktualu iki 2011-12-04

XV a. pab.–XVI a. pr.
Blaževičius P., Bugys P., Kaminskaitė I. LDK valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpusų prieigų archeologinių tyrimų 2006–2008 m. ataskaita, radinio inv. Nr. Md105
Restauravo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 195/519, Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“
Medienos rūšies tyrimus atliko dr. Rūtilė Pukienė

Šukos – specifiniai dirbiniai, susiję su asmenine higiena. Žemutinės pilies teritorijoje archeologai surado beveik dvi dešimtis XIV–XVII a. šukų žmogaus plaukams šukuoti. Dauguma jų – medinės.

Šios iš buksmedžio pagamintos šukos yra rombo formos skerspjūvio, 8,5 cm ilgio ir 8 cm pločio, dekoruotos išilginiais grioveliais. Vienoje šukų pusėje yra reti dantys, kitoje – tankūs. Šukų puse su retesniais dantimis buvo galima tvarkingai susišukuoti, o kita, manoma, atliko svarbią higienos funkciją – padėdavo iš plaukų iškrapštyti įkyrius gyvius.

Visos archeologų rastos šukos nepasižymi formų įvairove. Dažniausiai jos yra dvipusės, centrinė dalis skiria vienoje pusėje esančius tankesnius, kitoje – retesnius dantukus. Šukos gana taisyklingos stačiakampio arba rombo formos. Kai kurios jų puoštos išilginiais grioveliais arba „akučių“ ornamentu.

Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose saugomas didžiausias tarp Lietuvos muziejų šios rūšies archeologinių radinių rinkinys. Keletas analogiškų šukų žinoma iš Kernavės, Vilniaus ir Klaipėdos miestų archeologinių kultūrinių sluoksnių.

Medžiagą parengė Arūnas Puškorius
Fotografai Mindaugas Kaminskas (prieš restauravimą), Vytautas Abramauskas (po restauravimo)
Panaudota literatūra:
Kaminskaitė I. „XIII–XVII a. mediniai dirbiniai Vilniaus žemutinėje pilyje“, in: Vilniaus Žemutinė pilis XIV a.–XIX a. pradžioje. 2005–2006 m. tyrimai, sudarė L. Glemža, Vilnius, 2007, p. 195–239.
Vitkūnas M. „Sanitarija ir higiena Kernavėje XIII–XIV a.“, in: Florilegium Lithuanum, sudarytojai G. Blažienė, S. Grigaravičiūtė, A. Ragauskas, Vilnius, 2010, p. 115–126. 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Vertikali lango aprėminimo detalė

20250714

XVI a. statant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus Vilniuje, langų ir durų apvadams buvo naudotos iš vietinio akmens – konglomerato – gamintos apdailos detalės. XVIII–XIX a. sandūroje, griaunant rūmus, didžioji dalis rūmų plytų ir architektūrinių detalių pasklido po Vilnių. Detalių antrinis panaudojimas dažniausiai buvo gana primityvus – jos kaip akmenys verstos į pamatus. Tokių detalių dabar randama Senamiestyje. Viena iš didžiausių radimviečių buvo aptikta 2015 m. Pranciškonų gatvėje 4 a, kur pamatuose rasta daugiau nei 50 smiltainio detalių. Sudaužytų ir pavienių apdailos detalių liko ir griaunamų rūmų vietoje bei šalia jų.

 

Plačiau

Publikuota: 2011-11-28 Atnaujinta: 2011-11-28 02:28
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika