Pusbatis su platforma

Pusbačio su platforma avalynės apačios detalių komplektas
Aktualu iki 2011-11-27

XVI a. I p.
Kamščiamedis, oda
Steponavičienė D. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Rūmų pietinių vartų bokšto tyrimai 1996 m., radinių inv. Nr. 1731, 1739.
Restauravo Deimantė Baubaitė, Jurgita Kalėjienė, rest. prot. Nr. 57/307; 45/295 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Rekonstravo Arūnas Puškorius

Atliekant archeologinius kasinėjimus 1996 m. Valdovų rūmų pietinio korpuso išorėje buvo rasta latrina. Tai tam tikras prie pilies išorinės sienos buvęs primūrytas nedidelis bokštelis, naudotas kaip tualetas, o kartu – ir kaip buitinių atliekų duobė. Šiame bokštelyje archeologai tarp daugybės įvairių radinių aptiko daug odinės avalynės liekanų. Jas ištyrus paaiškėjo, kad tai yra analogijų Europoje neturinčių odinių dirbinių grupė.

Iš kelių avalynės modelių labiausiai išsiskyrė ožkos odos pusbačiai su kamščiamedžio platforma. Šis avalynės modelis įdomus dviem konstrukcijos aspektais. Pirmiausia batviršį sudaro dvi horizontaliai sujungtos atskiros jungties-šonelio apatinė ir viršutinė detalės. Toks neįprastas detalių sujungimas leidžia manyti, kad batviršis buvo susiūtas iš dviejų skirtingos spalvos odos detalių. Prieš išmetant sudėvėtą avalynę, viršutinė jungties-šonelio detalė galėjo būti atskirta ir panaudota kaip medžiaga kitiems dirbiniams gaminti. Archeologai nerado nė vienos tokios detalės. Kitas unikalus šio modelio avalynės konstrukcijos sprendimas – su platforma nesujungta kulno dalis. Dėl šio sprendimo avalynę buvo patogiau avėti, einant mažiau vargdavo kojos.

Avalynės platformos buvo pagamintos iš vientiso kamščiamedžio. Storiausia surasta avalynės platforma kulno dalyje siekė 5 cm. Remiantis archeologinių kasinėjimų duomenimis, Lietuvoje dirbinių iš kamščiamedžio rasta tik Valdovų rūmų teritorijoje. Žinoma, kad kamščiamedis, kaip žaliava, iš Iberijos pusiasalio XV–XVI a. buvo masiškai tiekiamas pirmiausia madingai renesansinei avalynei su platforma siūti.

Pagal turimus archeologinius radinius restauruoti bent vieną tokios avalynės pavyzdį buvo įmanoma. Todėl, remiantis sukauptais moksliniais duomenimis, buvo rekonstruotas šis modelis.

Medžiagą parengė Arūnas Puškorius
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Puškorius A., Kalėjienė J. „XVI a. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų dvariškių avalynė“, in: Lietuvos pilys, t. 1, 2005, p. 56–67.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Gobelenas „Aleksandro Didžiojo ir Statiros vestuvių šventė“ (serija „Aleksandro Didžiojo istorija“)

Gobelenas „Aleksandro Didžiojo ir Statiros vestuvių šventė“ (serija „Aleksandro Didžiojo istorija“)

20251208

Briuselio dirbtuvėse išaustame gobelene vaizduojamas įvykis iš Aleksandro Didžiojo gyvenimo. Šis Antikos karvedys, Makedonijos karalius (336–323 pr. Kr.) sukūrė imperiją, kuri vienijo daugybę tautų ir užėmė didžiulę teritoriją, apimančią dalį pietų Europos ir didelę dalį Vidurinės Azijos. Ilgai kovojęs su persų valdovu Darijumi III, Aleksandras jį nugalėjo Iso mūšyje 333 pr. Kr., o 324 m. pr. Kr. Sūzuose (dab. Šušas, Iranas) vedė Darijaus III dukterį Statirą. Šių vestuvių scena pavaizduota muziejaus turimame gobelene. Iš istorinių šaltinių žinoma, kad vestuvės buvo labai iškilmingos. Kartu su Aleksandru vietines moteris vedė daug jo bendražygių bei pavaldinių.

 

Plačiau

Publikuota: 2011-11-21 Atnaujinta: 2011-11-20 14:11
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika