Auskaras
Aktualu iki 2012-01-29

1382–1404 m.
Ožalas E. Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio, rytinio ir vakarinio korpusų prieigų 2002 metų archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 1196.
Metalo lydinio tyrimus atliko Ingrida Žūkienė ir Irena Smaliukienė (Lietuvos prabavimo rūmų Prabavimo ir įspaudavimo laboratorija)
Dendrochronologinius tyrimus atliko dr. Rūtilė Pukienė (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai)

Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijoje archeologai aptiko nemažai papuošalų, taip pat ir auskarų. Durpingame, tiksliai dendrochronologiškai datuotame sluoksnyje buvo rastas žiedinis auskaras.

Auskarą sudaro lankelis ir du kabučiai. Lankelis yra 2,95 cm skersmens, žiedo formos, išlenktas iš vielos, o kad kabučiai nenuslystų nuo lankelio, jis sutvirtintas trimis žiedeliais. Kabučiai yra 4,05 cm ilgio. Juos sudaro įvija, du skardiniai ir tarp jų esantis ažūrinis karoliukai.

Auskaras sidabrinis, atskiros jo detalės pagamintos iš kelių skirtingų sidabro lydinių. Visos auskaro detalės paauksuotos. Lietuvos senkapiuose dažniausiai randama vario lydinio auskarų, tik Alytaus ir Kernavės kapinynuose pasitaikė auksuotų ir baltu metalu dengtų žiedinių auskarų.

Europoje auskarais buvo puošiamasi jau nuo Antikos laikų, nors kai kuriuose kraštuose jie paplito tik nuo ankstyvųjų Viduramžių. Lietuvoje įvairių tipų auskarai paplinta nuo XIII / XIV–XV a.

Auskarai – moterų ir vaikų papuošalas. Kapuose auskarų randama po vieną, du arba tris. Tik viename Kernavės kapinyno vyro kape aptiktas sidabrinis žiedinis auskaras.

Parengė Rasa Valatkevičienė
Panaudota literatūra:
Svetikas E. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės christianizacija XIV a. pab.–XV a., Vilnius, 2009.
Svetikas E. Alytaus kapinynas: christianizacijos šaltiniai, Vilnius, 2003.
Vėlius G. Kernavės miesto bendruomenė XIII–XIV amžiuje, Vilnius, 2005.
http://www.wga.hu/frames-e.html?/html/e/eyck_van/jan/09ghent/2closed1/u2sibyl.html.
http://expositions.bnf.fr/fouquet/grand/f219_2.htm.
http://www.insecula.com/oeuvre/O0011937.html.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Raereno akmens masės ąsotis

Raereno akmens masės ąsotis

20260720

Buitinės keramikos kolekcija sudaro vieną didžiausių Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rinkinių dalių. Joje saugomi įvairių laikotarpių vietinių meistrų dirbiniai ir importuoti indai. Šiame tekste pristatomas vienas retesnių importinės keramikos pavyzdžių – Raereno akmens masės ąsotis.
Akmens masė – tai aukštoje temperatūroje sukepęs molio ir kitų uolienų mišinys. Ji gali būti balta, pilka, gelsva ar ruda. Tokia keramika yra kieta, neporinga, nepralaidi skysčiams ir neperšviečiama. Šios rūšies indai pradėti gaminti dabartinės Vokietijos Reino regione, vėliau jų gamyba išplito į Žemutinę Saksoniją ir Belgiją, o nuo XVII a. – ir į Angliją. Akmens masės technologija turėjo didelę įtaką vėlyvųjų Viduramžių ir Naujųjų laikų keramikos tradicijoms, keitė ne tik gamybos procesus, bet ir buitinius bei socialinius įpročius.

 

Plačiau

Publikuota: 2012-01-23 Atnaujinta: 2012-01-24 11:19
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika