Akmeninė ikonėlė

Akmeninė ikonėlė
Aktualu iki 2012-01-22

XIV–XV a. pr.
Striška G. Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmų teritorija. Šiaurinio ir rytinio korpusų archeologinių tyrimų 2003–2004 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 4878.

Atliekant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų aplinkos tyrimus rasta juosvai pilko akmens ikonėlė. Ji kiek aukštesnė negu 5 cm, 4,5 cm pločio, akmens plokštelė 0,5 cm storio. Manoma, kad ikonėlė pagaminta Didžiojo Naugardo arba jo apylinkių meistrų greičiausiai XIV a., Vilniaus pilyje rasta XV a. pirmos pusės kultūriniame sluoksnyje. Raižytoje ikonėlėje pavaizduoti trys šventieji, virš kurių galvų yra stilizuoti įrašai, tačiau kol kas jų neįmanoma įskaityti.

Centre vaizduojamas šv. Mikalojus Stebukladarys su dvasiškio drabužiais ir kodeksu rankose. Jo figūra kiek didesnė už kitas, išsiskiria veido ir aureolės dydžiu.

Kairėje – jaunas šventasis kankinys. Jis vilki palaidinę ir yra apsisiautęs skraiste, dešinėje rankoje laiko kryžių, o į priekį ištiesta jo kairė ranka išreiškia Dievo malonės priėmimą. Dešinėje – šventikas, rankoje laikantis kodeksą.

Ikonėlės būdavo pakabinamos ant metalo (dažniausiai tauriojo) aptaiso. Aptaisai būdavo įvairiai dekoruojami, kartais inkrustuojami juvelyriniais akmenimis.

Šioje ikonėlėje vaizduojami šventieji kartu su Vilniaus katedros požemiuose esančia Nukryžiuotojo freska yra bene ankstyviausi šventųjų atvaizdai, rasti Vilniuje.

Istoriniuose šaltiniuose minima, kad Maskvos kunigaikštytė Elena, ruošdamasi tekėti už Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro, 1495 m. kaip kraitį į Vilnių atsivežė iš karneolio raižytą ikoną, kuri buvo aptaisyta auksu su deimantais, raudonaisiais špineliais ir perlais. Ikonėlė buvo pakabinta ant auksinės grandinėlės. Todėl manoma, kad religinis papuošalas buvo panašaus dydžio, nešiojamas pasikabinus ant kaklo.

Medžiagą parengė Gintautas Striška
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Ragauskas A. „XIV a.–XVI a. pradžios Vilniaus Žemutinė pilis istoriniuose šaltiniuose“, in: Vilniaus Žemutinė pilis XIV a.–XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, sudarė R. Ragauskienė, Vilnius, 2006, p. 69.
Рындина А. В. Древнерусская мелкая пластика, Москва, 1978.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

20261116

Ši knyga – tai kalvinistų giesmynas ir maldynas su daugiabalsėmis (keturbalsėmis) liturginėmis giesmėmis lietuvių kalba.
Pirmą kartą „Kancionalas“ išspausdintas 1781 m. Karaliaučiuje, Hartungų spaustuvėje. Leidinys parengtas pagal 1653 m. Kėdainiuose išspausdintame evangelikų reformatų giesmių ir maldų rinkinyje „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ buvusį giesmyną, sudariusį kalvinistų giedamosios liturgijos pagrindą XVII–XVIII amžiuje. Psalmyną su giesmėmis iš lenkų kalbos išvertė ir šiam leidiniui parengė Kėdainių burmistras Steponas Jaugelis-Telega (apie 1600 – po 1666). Pridėjus papildomus 8 psalmių vertimus ir 50 giesmių, 1781 m. buvo išspausdintas „Kancionalas“. Leidinį sudarė 108 lietuviškos psalmės, 207 lietuviškos giesmės ir trys priedai. Kalbinė analizė rodo, kad leidinio sudarytojas – vienas asmuo. Ilgą laikąmanyta, kad knygą parengė reformatų dvasininkas Mykolas Cerauskis (1753–1824). Tuo suabejojo tyrėjai Zigmas Zinkevičius, Ingė Lukšaitė ir Birutė Kabašinskaitė. Pastaroji atliko lyginamąją neabejotinai M. Cerauskio rengtų tekstų ir „Kancionalo“ analizę bei padarė išvadą, kad jis greičiausiai nėra leidinio sudarytojas. 

 

Plačiau

Publikuota: 2012-01-16 Atnaujinta: 2012-01-13 13:44
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika