Žiedų liejimo formelė

Aktualu iki 2012-02-05
XIV–XV a.
Dolomitas
Rackevičius G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Šiaurinio korpuso prieigų archeologinių tyrimų 2002 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 8737.
Formelėje lieti žiedai (Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio, rytinio ir vakarinio korpusų prieigų 2002 metų archeologinių tyrimų ataskaita, radinių inv. Nr. 1155, 1202)
Restauravo Aldona Skučienė, rest. prot. Nr. 136/2182, 141/2187 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Dolomito tyrimus atliko dr. Gražina Skridlaitė, tyrimų Nr. KT-416 (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas, Gamtos tyrimų centras, Giluminės geologijos laboratorija)


Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos aplinkoje ankstyvosios gyvenvietės kultūrinio sluoksnio liekanose rasta su spalvotojo metalo lydymu susijusios veiklos pėdsakų – metalo šlako, atvirųjų židinių (?) liekanų, tiglių, metalo ruošinių fragmentų. Nuo XIV–XV a. pastebimai suaktyvėja juvelyrų ir kitų amatininkų veikla – archeologai aptiko įvairių su amatais susijusių radinių, taip pat ir juvelyrų darbo įrankių, priemonių bei gaminių. Viena tokių radinių grupė – liejimo formelės.

Be įvairiems dirbiniams lieti skirtų formelių, rasta ir viena iš dviejų žiedų liejimo formelės dalių. Ji 10,1 x 5 x 8,7 cm dydžio, pagaminta iš dolomito. Formelės kraštuose įtvirtinti du metaliniai strypeliai, užtikrinantys tikslų formelės sujungimą su kita formelės puse. Centre – išraižytas dviejų dirbinių ornamentas bei paliktas griovelis metalui pilti. Formelėje vienu metu buvo galima lieti du žiedus: su paplatinta rombo pavidalo priekine dalimi ir paplatinta ažūrine šešiakampe priekine dalimi.

Tokiose akmeninėse formelėse išraižius dirbinio modelį, dirbinius buvo galima lieti daug kartų. Tyrinėjant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos aplinką rastas dar vienas analogiškos žiedų liejimo formelės fragmentas. Šiose formelėse išlietų žiedų aptikta Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje, XIV–XV a. kultūriniuose sluoksniuose. Lieti alavo ir švino-alavo lydinių žiedai.

Rastos liejimo formelės, kiti su juvelyrų veikla susiję dirbiniai rodo, kad Vilniaus pilyje koncentravosi didelis amatininkystės centras.

Parengė Rasa Valatkevičienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Valatkevičienė R. „XIV–XVII a.žiedai Vilniaus žemutinėje pilyje“, in: Lietuvos pilys, t. 1, Vilnius, 2005. 

Atnaujinta 2024-11-21

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Stepono Batoro portretas

20250210

Grafikos darbe pavaizduotas Lenkijos ir Lietuvos valdovas Steponas Batoras (1575/1576–1586) – jauniausias Transilvanijos vaivados Stepono VI (1477–1534) ir Onos Kotrynos Telegdi (1492–1547) sūnus. Po Izabelės Jogailaitės sūnaus Jono Žygimanto mirties buvo išrinktas Transilvanijos kunigaikščiu (1571–1576). 1574 m. valdovui Henrikui Valua (1573–1575) atsisakius Abiejų Tautų Respublikos sosto ir 1575 m. Lenkijos didikams išrinkus Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) seserį Oną Jogailaitę (1523–1596), Steponas Batoras išrinktas Lenkijos karaliumi su sąlyga, kad taps jos sutuoktiniu.

 

Plačiau

Publikuota: 2012-01-30 Atnaujinta: 2024-11-21 11:30
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika