Gotikinis koklis su herbu Sulima

Aktualu iki 2012-02-12

XV a.
Koklio stačiakampė plokštė 22,0 x 17,0 cm
Koklio kvadratinė plokštė 17,5 x 17,3 cm
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos tyrimų 1991 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 1245/1.
Konservavo Deimantė Baubaitė (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Tai plokštinis kampinis koklis. Jį sudaro dvi plokštės – stačiakampė ir kvadratinė. Koklis neglazūruotas, jo plokštės puoštos vėlyvosios gotikos skyde atspaustu herbu Sulima.

Plokštinių koklių krosnimis gyvenamosios patalpos Vilniaus Žemutinėje pilyje pradėtos šildyti XV amžiuje. Kartu tai buvo išraiškingas interjero elementas.

Dauguma Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje aptiktų gotikinių plokštinių koklių yra datuojami XV a. vid.–XV a. II p., t. y. Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Kazimiero bei Aleksandro Jogailaičių valdymo laikotarpiu.

Herbą Sulima yra turėję Vladislovas Oporovskis (Władysław Oporowski, Kujavijos vyskupas (1434–1449), Gniezno arkivyskupas (1449–1453), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio sekretorius ir artimas patarėjas Erazmas Vitelijus Ciolekas (Erazm Vitelius Ciołek). Toks E. V. Cioleko herbo piešinys atspausdintas 1501 m. Romoje išleistoje Erazmo Vitelijaus prakalboje popiežiui Aleksandrui VI, o V. Oporovskio herbas – Jono Dlugošo (Jan Długosz) Gniezno arkivyskupų kataloge (Jan Długosz,Catalogus Archiepiscoporum Gnesnensium Vitae episcoporum Cracoviensium (Catalogue of the Archbishops of Gniezno and Lives of the Bishops of Cracow). Illumination work by Stanislaw Samostrzelnik.ca. 1485/90-1541): http://193.59.172.16/szzz/ImageDownloader.do?id=1152370.

Medžiagą parengė Ėrika Striškienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Narbutas S. „Vilniaus prepozito Erazmo Vitelijaus kalba popiežiui Aleksandrui VI: Tekstas ir jo kontekstai“, in: Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras ir jo epocha. Mokslinių straipsnių rinkinys, Vilnius, 2007, p. 210.
Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, t. 3: 1990–1993 metų tyrimai, atsakingasis redaktorius A. Tautavičius, Vilnius, 1995, p. 68.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kredensas

20250609

Prancūzijos karaliaus Karolio VIII pradėti ir jo įpėdinių Liudviko XII ir Pranciškaus I vykdyti Italijos karai netikėtai padarė labai didelę įtaką meno raidai. Per 1494–1559 m. karus Prancūzijos kariuomenė buvo užėmusi Florenciją, Romą ir Neapolį. Žmonės, užaugę gotikos aplinkoje, pirmą kartą pamatė naujoviškus renesansinius miestus, rūmus, paveikslų pilnas dirbtuves ir dar daug visko, kas juos labai domino ir skatino įsigyti ar kitais būdais parsivežti į savo gimtinę. Amžininkai mini, kad iš Italijos į Prancūziją keliavo ilgos vilkstinės, prikrautos įvairių daiktų. Kartu vyko meistrai – dailininkai, auksakaliai, skulptoriai ir net baldžiai. Luaros slėnyje tuo metu pradėtos atkurti ar statyti valdovo ir jam artimų didikų rezidencijos, į kurias persikėlė valdovo dvaro gyvenimas, atsirado pirmieji šalyje renesanso ženklai. Naujasis stilius ilgainiui išplito po visą Prancūziją, buvo pastebimas ir baldų puošyboje.
Pirmieji kredensai (it. credenza – indauja) sukurti XV a. Italijoje. Pradžioje tai buvo neaukštos spintelės, puoštos drožinėtais elementais. XVI a., sekant prancūzų meistrais, pradėti gaminti dviaukščiai kredensai. Dviejų dalių kredensas, vadinamasis armoire à deux corps, atsirado Paryžiuje valdant Prancūzijos karaliui Henrikui II (1519–1559). 

 

Plačiau

Publikuota: 2012-02-06 Atnaujinta: 2012-02-03 13:02
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika