Gotikinis koklis su herbu Sulima

Aktualu iki 2012-02-12

XV a.
Koklio stačiakampė plokštė 22,0 x 17,0 cm
Koklio kvadratinė plokštė 17,5 x 17,3 cm
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos tyrimų 1991 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 1245/1.
Konservavo Deimantė Baubaitė (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Tai plokštinis kampinis koklis. Jį sudaro dvi plokštės – stačiakampė ir kvadratinė. Koklis neglazūruotas, jo plokštės puoštos vėlyvosios gotikos skyde atspaustu herbu Sulima.

Plokštinių koklių krosnimis gyvenamosios patalpos Vilniaus Žemutinėje pilyje pradėtos šildyti XV amžiuje. Kartu tai buvo išraiškingas interjero elementas.

Dauguma Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje aptiktų gotikinių plokštinių koklių yra datuojami XV a. vid.–XV a. II p., t. y. Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Kazimiero bei Aleksandro Jogailaičių valdymo laikotarpiu.

Herbą Sulima yra turėję Vladislovas Oporovskis (Władysław Oporowski, Kujavijos vyskupas (1434–1449), Gniezno arkivyskupas (1449–1453), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio sekretorius ir artimas patarėjas Erazmas Vitelijus Ciolekas (Erazm Vitelius Ciołek). Toks E. V. Cioleko herbo piešinys atspausdintas 1501 m. Romoje išleistoje Erazmo Vitelijaus prakalboje popiežiui Aleksandrui VI, o V. Oporovskio herbas – Jono Dlugošo (Jan Długosz) Gniezno arkivyskupų kataloge (Jan Długosz,Catalogus Archiepiscoporum Gnesnensium Vitae episcoporum Cracoviensium (Catalogue of the Archbishops of Gniezno and Lives of the Bishops of Cracow). Illumination work by Stanislaw Samostrzelnik.ca. 1485/90-1541): http://193.59.172.16/szzz/ImageDownloader.do?id=1152370.

Medžiagą parengė Ėrika Striškienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Narbutas S. „Vilniaus prepozito Erazmo Vitelijaus kalba popiežiui Aleksandrui VI: Tekstas ir jo kontekstai“, in: Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras ir jo epocha. Mokslinių straipsnių rinkinys, Vilnius, 2007, p. 210.
Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, t. 3: 1990–1993 metų tyrimai, atsakingasis redaktorius A. Tautavičius, Vilnius, 1995, p. 68.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kovos peilio geležtės smaigalys

20250324

2002 m. tyrinėjant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų (Žemutinės pilies) išorinį kiemą, aptiktas kovos peilio geležtės smaigalys. Radinio ilgis 11,4 cm, plotis 1–2,3 cm, storis 0,6 cm.
Nulūžęs kovos peilio geležtės fragmentas nėra vienintelis tokio tipo ginklo radinys pilies ir rūmų teritorijoje. Iki šiol žinomi bent du santykinai sveiki kovos peiliai, keletas jų fragmentų bei odinės makštys, skirtos šio tipo ginklams. Panašūs ir jiems giminingi kovos peiliai Europoje buvo naudojami nuo XIV a. pabaigos iki XVII amžiaus. Šie ginklai, žinomi pavadinimais Bauernwehr, Hauswehr, Rugger,tesak ar kord, išsivystė iš buitinių peilių. Kai kuriuose Europos regionuose, uždraudus valstiečiams ir miestiečiams nešiotis kalavijus, tokie peiliai tapo alternatyva ginkluotės sprendimams. 

Plačiau

Publikuota: 2012-02-06 Atnaujinta: 2012-02-03 13:02
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika