Alebarda
Aktualu iki 2023-05-21
Nyderlandai, XVII a.
Plienas, medis, kalyba
Ilgis 249 cm
Inv. Nr. VR-129
 
Eksponatą 2006 m. lapkričio 16 d. būsimam Valdovų rūmų muziejui iš UAB „Atradimai“ įsigijo Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. 2009 m. gegužės 27 d. jis perduotas Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams.
Alebarda – dvirankis kertamasis ir duriamasis ginklas ilgu kotu ir prie jo pritvirtinta metaline dalimi, kurią sudaro nukaldintas kirvis, ietigalis ir kablys.
Alebardos žinomos nuo XIV amžiaus. Pirmą kartą jas panaudojo šveicarų kariai 1315 m. Morgarteno mūšyje, kuriame nugalėjo austrų kariuomenę. Ankstyvosios alebardos būdavo gana paprastų formų, be puošybos detalių, dažnai turėdavo pritvirtintą masyvų kirvį. Jos pradėtos gaminti tuo metu, kai atsirado ir pirmieji plokštiniai šarvai. Tai buvo labai efektyvus ginklas mūšyje – alebarda buvo galima kirsti, jos kabliu pradurti šarvus bei nuversti priešininką nuo žirgo.
Ilgainiui alebardas imta puošti, mūšiuose jos naudotos vis rečiau, o XVI–XVIII a. tapo labai dekoratyvios ir buvo matomos daugiausia ceremonijose. Palaipsniui alebardų ietigaliai darėsi didesni, o kirviai – mažesni. Šis ginklas dažnai buvo puošiamas įvairiais augaliniais motyvais, herbais, o koto viršus dekoruojamas audiniu su kutais.
Muziejuje esanti alebarda sukurta Nyderlanduose. Kirvio kraštai dekoruoti voliutomis, o plačiame ietigalyje iškaltas Groningeno valdytojo Frydricho Henriko Oraniečio (Frederik Hendrik van Oranje,1584–1647) herbas. Virš skydo pavaizduota karūna, o skydą juosia Keliaraiščio ordino diržas su įrašu „HONI SOIT QUI MAL Y PENSE“ (liet. „BLOGIS TAME, KURIS TURI BLOGŲ MINČIŲ“). Keliaraiščio ordiną 1348 m. įsteigė Anglijos karalius Eduardas III. Iki šiol gyvuojančio ordino narius išrenka Jungtinės Karalystės monarchas. Frydrichas Henrikas Oranietis Keliaraiščio ordino nariu tapo 1627 metais. Herbo apačioje matoma juosta su Nyderlandų valdančiosios Oraniečių-Nasau (Huis van Oranje-Nassau) prancūzišku devizu „JE MAINTIENDRAI“ (liet. „AŠ LAIKYSIUOS“), iki šiol išlikusiu Nyderlandų Karalystės herbe.
 
Medžiagą parengė Dalius Avižinis
 
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
Naudota literatūra
 
Gruzdienė D. „Alebardų raida ir puošybiniai elementai XV–XVIII a.“, in: Vytauto Didžiojo karo muziejus 2012 metais. Almanachas, Kaunas, 2013, p. 13–17.
„Heraldic tunic from the House of Orange-Nassau“, in: rijksmuseum.nl, https://www.rijksmuseum.nl/en/collection/NG-KOG-42 [žiūrėta 2023-05-05].
„The Most Noble Order of the Garter“, in: Britannica, https://www.britannica.com/topic/The-Most-Noble-Order-of-the-Garter [žiūrėta 2023-05-05].

„Symbols“, in: Royal House of the Netherlands, https://www.royal-house.nl/topics/coats-of-arms/symbols [žiūrėta 2023-05-05]

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

20261116

Ši knyga – tai kalvinistų giesmynas ir maldynas su daugiabalsėmis (keturbalsėmis) liturginėmis giesmėmis lietuvių kalba.
Pirmą kartą „Kancionalas“ išspausdintas 1781 m. Karaliaučiuje, Hartungų spaustuvėje. Leidinys parengtas pagal 1653 m. Kėdainiuose išspausdintame evangelikų reformatų giesmių ir maldų rinkinyje „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ buvusį giesmyną, sudariusį kalvinistų giedamosios liturgijos pagrindą XVII–XVIII amžiuje. Psalmyną su giesmėmis iš lenkų kalbos išvertė ir šiam leidiniui parengė Kėdainių burmistras Steponas Jaugelis-Telega (apie 1600 – po 1666). Pridėjus papildomus 8 psalmių vertimus ir 50 giesmių, 1781 m. buvo išspausdintas „Kancionalas“. Leidinį sudarė 108 lietuviškos psalmės, 207 lietuviškos giesmės ir trys priedai. Kalbinė analizė rodo, kad leidinio sudarytojas – vienas asmuo. Ilgą laikąmanyta, kad knygą parengė reformatų dvasininkas Mykolas Cerauskis (1753–1824). Tuo suabejojo tyrėjai Zigmas Zinkevičius, Ingė Lukšaitė ir Birutė Kabašinskaitė. Pastaroji atliko lyginamąją neabejotinai M. Cerauskio rengtų tekstų ir „Kancionalo“ analizę bei padarė išvadą, kad jis greičiausiai nėra leidinio sudarytojas. 

 

Plačiau

Publikuota: 2023-05-15 14:47 Atnaujinta: 2023-05-15 11:04
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika