Alebarda

 

Eksponatą 2006 m. lapkričio 16 d. būsimam Valdovų rūmų muziejui iš UAB „Atradimai“ įsigijo Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. 2009 m. gegužės 27 d. jis perduotas Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams.

Alebarda – dvirankis kertamasis ir duriamasis ginklas ilgu kotu ir prie jo pritvirtinta metaline dalimi, kurią sudaro nukaldintas kirvis, ietigalis ir kablys.

Alebardos žinomos nuo XIV amžiaus. Pirmą kartą jas panaudojo šveicarų kariai 1315 m. Morgarteno mūšyje, kuriame nugalėjo austrų kariuomenę. Ankstyvosios alebardos būdavo gana paprastų formų, be puošybos detalių, dažnai turėdavo pritvirtintą masyvų kirvį. Jos pradėtos gaminti tuo metu, kai atsirado ir pirmieji plokštiniai šarvai. Tai buvo labai efektyvus ginklas mūšyje – alebarda buvo galima kirsti, jos kabliu pradurti šarvus bei nuversti priešininką nuo žirgo.

Ilgainiui alebardas imta puošti, mūšiuose jos naudotos vis rečiau, o XVI–XVIII a. tapo labai dekoratyvios ir buvo matomos daugiausia ceremonijose. Palaipsniui alebardų ietigaliai darėsi didesni, o kirviai – mažesni. Šis ginklas dažnai buvo puošiamas įvairiais augaliniais motyvais, herbais, o koto viršus dekoruojamas audiniu su kutais.

Muziejuje esanti alebarda sukurta Nyderlanduose. Kirvio kraštai dekoruoti voliutomis, o plačiame ietigalyje iškaltas Groningeno valdytojo Frydricho Henriko Oraniečio (Frederik Hendrik van Oranje,1584–1647) herbas. Virš skydo pavaizduota karūna, o skydą juosia Keliaraiščio ordino diržas su įrašu „HONI SOIT QUI MAL Y PENSE“ (liet. „BLOGIS TAME, KURIS TURI BLOGŲ MINČIŲ“). Keliaraiščio ordiną 1348 m. įsteigė Anglijos karalius Eduardas III. Iki šiol gyvuojančio ordino narius išrenka Jungtinės Karalystės monarchas. Frydrichas Henrikas Oranietis Keliaraiščio ordino nariu tapo 1627 metais. Herbo apačioje matoma juosta su Nyderlandų valdančiosios Oraniečių-Nasau (Huis van Oranje-Nassau) prancūzišku devizu „JE MAINTIENDRAI“ (liet. „AŠ LAIKYSIUOS“), iki šiol išlikusiu Nyderlandų Karalystės herbe.