Lazda su buožele

Aktualu iki 2023-05-14
XIII a. II p.
Medis (ąžuolas), drožyba
Išlikusios buoželės dalies ilgis 14,5 cm, buoželės skersmuo 7,9 cm
Kuncevičius A. Vilniaus Žemutinė pilis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rytinio korpuso šiaurinio priestato archeologinių tyrimų 2014–2015 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 1768.
Restauravo Deimantė Baubaitė (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai), rest. prot. Nr. 54/19095.
Medienos rūšies tyrimus atliko dr. Rūtilė Pukienė (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai), tyrimo Nr. LIG-22-13.
 
Per visus Vilniaus Žemutinės pilies tyrimų metus buvo surinkta gerokai daugiau nei 200 vnt. lazdų su rutulio ar kriaušės formos buoželėmis. Jų chronologinės ribos apima XIII a. – XV a. pradžią, tačiau dauguma jų aptikta XIV a. pabaigos – XV a. pradžios kultūriniuose sluoksniuose. Ši lazda yra viena ankstyviausių bei kruopščiausiai ir įmantriausiai dekoruotų lazdų. Buoželė puošta saulės simboliais ir augaliniu bei geometriniu motyvais. Lazdos ornamentavimas yra panašus į šalia jos XIII a. pabaiga datuojamame svirne rastų dirbinių (balno, kamantų, auksinio žiedo) puošybą ir būdingas to meto stilistikai, apimančiai bizantiškus, Europos meno, baltiškus ornamentus ir simbolius.
Archeologų aptikta ąžuolinė lazda savo forma yra tipiškas šių radinių kategorijos pavyzdys. Tačiau jos puošyba išskirtinė. Buoželė dekoruota trijų spiralių kompozicija. Spiralės motyvas plačiąja prasme rodo moteriškos ir vyriškos energijų simbiozę, simbolizuoja gamtos kūnų bei stichijų kuriamąsias ir destrukcines jėgas. Baltų mitologijoje spiralės sietinos su ritmišku dangaus šviesulių judėjimu, amžinu jų sukimusi ratu. Panaši spiralės variacija pasikartoja kotelio puošyboje, kur geometrinis ir stilizuotas augalinis ornamentai susilieja į nesibaigiančią, kotelį juosiančią pynutę.
Ši lazda, kaip ir dauguma kitų lazdų, buvo pagaminta iš ąžuolo medienos, naudojant kamieno ir šakos sandūros dalį: buožė išdrožta iš kamiene susiformavusio gumbo, o kotas – iš pačios šakos. Lazdos kotelis radimo vietoje, lyginant su kitomis lazdomis, fiksuotas labai trumpas, gale turintis išėmą. Tikėtina, kad tokia koto forma atsirado po to, kai jis sulūžo ir reikėjo jį sutaisyti. Siekiant ir toliau naudoti šį išskirtinį atributą, teko „išrasti“ naują jo konstrukciją – suformuoti išėmą rastame dirbinyje ir dar vieną analogišką išėmą naujoje koto dalyje, kad abi detalės susijungtų, ir šias stipriai apvynioti bei surišti. Kokia medžiaga tam buvo naudota, neaišku, išliko tik naudotos juostelės įspaudai.
Tai, kad sulūžusi lazda buvo sutaisyta, rodo jos svarbą ir leidžia suabejoti teorija, kad tokie dirbiniai galėjo būti naudojami kaip ginklai. Šios radinių grupės tyrinėtojai vis dar ieško atsakymo, kokia buvusi jų paskirtis. Be minėtos funkcijos, pateikiamos ir kitos paskirties versijos – manoma, kad lazdos galėjo būti naudojamos kaip būgnų lazdos, vėliavų stiebai, vaikų žaislai, judriųjų žaidimų priemonės, buities įrankiai ir ikikrikščioniškosios religijos atributai.
 
Daugiau informacijos galima rasti čia
 
Medžiagą parengė Irutė Kaminskaitė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Dailininkė Rita Manomaitienė
 
Naudota literatūra
 
Kaminskaitė I. „Vilniaus Žemutinės pilies XIII–XVII a. mediniai radiniai“, in: Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2005–2006 m. tyrimai, sud. L. Glemža, Vilnius, 2007, p. 195–239.
Kaminskaitė I. „XIII–XV a. medinės lazdos su buoželėmis: faktai ir hipotezės“, in: Lietuvos archeologija, t. 34, Vilnius, 2009, p. 151–170.
Steponavičienė D. „Pagonybė, krikščionybė ir sinkretizmas: Vilniaus Žemutinės pilies duomenimis“, in: Lietuvos archeologija, t. 28, Vilnius, 2005, p. 175–190.
Steponavičienė D. Lietuvos valdovo dvaro prabanga XIII a. viduryje – XVI a. pradžioje, Vilnius, 2007.
Wood Use in Medieval Novgorod, ed. by M. Brisbane, J. Hather, Oxford, 2007, p. 399–417.

Покровская Л. В. „Культовые предметы средневекового Новгорода (по материалам Троицкого раскопа)“, in: Новоторжский сборник: история, археология, историческая география, вып. 1, Торжок, 2004, c. 67–84.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Vyriškų pusbačių pora

20240610

2002 m., atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, buvo surasta gausi XVII a. pirmąja puse datuojamų odinių radinių kolekcija. Ji aptikta prie pietinio Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų korpuso, viename iš čia buvusios drenažo sistemos šulinių.

Plačiau

Publikuota: 2023-05-08 08:35 Atnaujinta: 2023-05-05 07:27
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika