Naminė slyva (Prunus domestica)

Aktualu iki 2023-05-28
XVI a. vid.
Steponavičienė D. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Rūmų pietinių vartų bokšto tyrimai 1996 m., rad. inv. Nr. 1774.
Konservavo Medeina Steponavičiūtė ir Jurgita Kalėjienė, rest. prot. Nr. 487/14026, 189/9809 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Tyrimus atliko Tatjana Jakubovskaja (Minsko geologijos institutas, 1997)
 
1996 m., atliekant archeologinius tyrimus, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniuje buvusioje latrinoje buvo surinkta 50 vienetų naminės slyvos kauliukų.
Slyvos genčiai priklauso šios pogentės: europietiškoji slyva (Prunus domestica), japoniškoji slyva (Prunus salicina), persikas (Prunus persica Batsch), abrikosas (Prunus armeniaca), trešnė (Prunus avium), paprastoji vyšnia (Prunus cerasus) ir migdolas (Prunus dulcis). Manoma, kad sukultūrinti slyvas pradėta Centrinėje Azijoje, vėliau – Rytų Azijoje, Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Tikslus slyvų sukultūrinimo pradžios arealas nėra aiškus, vyksta tyrimai.
Ankstyviausias kultūrinių slyvų vaismedžių auginimo įrodymas – kauliukai, rasti Italijoje, Pompėjoje, Fortūnos šventyklos sanitarinėje sistemos dalyje (atliekų duobėje), jie datuojami 150 m. pr. Kr. Taip pat Orchidėjų name rasta sienos freska, kurioje nutapytas slyvos medis su paukščiais, ji datuojama 79 m. pr. Kr. Manoma, kad romėniškuoju laikotarpiu slyvų vaismedžiai prekybos keliais išplito Vakarų Europoje.
Slyvų vaisių motyvų galima rasti ir Renesanso laikotarpio knygų iliustracijose – Žano Burdišono (Jean Bourdichon, 1457–1521) „Valandų knygoje“ („Book of hours“, 1510–1525), taip pat vokiečių botaniko Adomo Lonicerio (Adam Lonicer, 1528–1586) iliustruotame botanikos atlase „Vaistažolių knyga“ („Kreuterbuch“, 1578).
Ko gero, žymiausias ikonografijos pavyzdys yra Sandro Botičelio (Sandro Botticelli, 1445–1510) paveikslas „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“, arba „Madona su knyga“ (apie 1483), kuriame matomas dubuo, pilnas įvairių vaisių. Slyvos jame simbolizuoja motinos ir vaiko meilę. Žaismingumu ir vaizduotės galia išsiskiria vėlyvojo Renesanso tapytojo Džuzepės Arčimboldo (Giuseppe Arcimbold, 1527–1593) paveikslas „Vasara“ (1563), kuriame profiliu pavaizduoto žmogaus bruožai sudėlioti iš įvairių sezoninių vaisių ir daržovių, o galvą puošia vainikas iš slyvų ir vyšnių.
Naminės slyvos kauliukų taip pat rasta atliekant archeologinius bei archeobotaninius tyrinėjimus ir dabartinėje Vilniaus senamiesčio teritorijoje, jie datuojami XVI–XVII amžiumi. Domestikuotų vaismedžių atsiradimas siejamas su sodininkystės pradžia.
Naminės slyvos kauliukai yra eksponuojami nuolatinėje Valdovų rūmų ekspozicijoje (I maršrutas „Istorija, archeologija, architektūra“, 11 salė, 11.3 vitrina).
 
Medžiagą parengė Milda Samulionytė-Zikarienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
Naudota literatūra
De Carolis E. „Painted gardens: Observations on execution technique“, in: Open Edition Books, https://books.openedition.org/pcjb/2188
[žiūrėta 2023-04-12].
Ucchesu M., Sarigu M., Del Vais C., Sanna I., D’Hallewin G., Grillo O., Bacchetta G. „First finds of Prunus domestica L. in Italy from Phoenician and Punic periods (6th–2nd centuries BC)“, in: Vegetation History and Archaeobotany, 2017, https://www.academia.edu/39720878/First_finds_of_Prunus_domestica_L_in_Italy_from_the_Phoenician_and_Punic_periods_6th_2nd_centuries_BC_First_finds_of_Prunus_domestica_L_in_Italy_from_the_Phoenician_and_Punic_periods_6th_2nd_centuries_bc [žiūrėta 2023-04-12].

 

Publikuota: 2023-05-22 08:56 Atnaujinta: 2023-05-22 11:05
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika