Sapiegų bibliotekos knyga

Sapiegų bibliotekos knyga
Aktualu iki 2012-02-19

D[ivi] Aurelii Augustini Hipponensis Episcopi Omnium operum primus [-decimus] tomus, summa vigilantia repurgatorum a mendis innumeris, per Des[iderium] Roteradamum [...] – Basileae [Basel]: In Officina Io. Frobenii, 1528–1529. – 10 t.
T. 4: ... complectens reliqua τῶν διδακτικῶν. – 1528. – 923, [1] p. – Basileae In Officina Io. Frobenii Mense Maio Anno M.D.XXVIII
Inv. Nr. VR-497

Vieno įtakingiausio Katalikų bažnyčios filosofo, teologo Aurelijaus Augustino (Augustinas iš Hipo, Šventasis Augustinas, Aurelius Augustinus, 354–430) darbas, buvęs Sapiegų bibliotekoje. Šv. Augustino veikalai dažnai buvo leidžiami tiek Viduramžiais, tiek ir šiais laikais. Muziejuje esanti knyga – šv. Augustino rinktinių raštų, išleistų lotynų kalba Bazelyje 1528–1529 m., ketvirtasis tomas. Rinktinius raštus parengė humanistas Erazmas Roterdamietis (Erasmus Roterodamus). Įmanoma, kad šis faktas gali paaiškinti, kodėl knygoje trūksta pirmųjų puslapių, kuriuose buvo minima šio Katalikų bažnyčią kritikavusio teologo pavardė. Ketvirtajame tome yra šie šv. Augustino veikalai: De mendacio ad Consentium; De fide et operibus; De consensu Evangelistarum, Vigintiunius, sentimentiarum; De trinitate et unitate dei; De vera et falsa poenitentia; De sermone domini in monte.

Knyga įrišta į rudos odos viršelį, kuris yra gana stipriai pažeistas. Išlikę metaliniai užsegimo elementai. Vietose, kur trūksta odos, matomas gražus knygos įrišimas, ąžuolo medienos kietviršio lenta. Knygos matmenys 39 x 25,8 x 9 cm.

Viršutiniame kietviršyje – superekslibrisas – Sapiegų herbas, virš kurio yra įrašas QVARTVS TOMVS DE MENDACIO AD CONSENTIVM 1543. Kietviršio odoje yra įspaudai, pakartojantys augalinius ornamentus, kurie apjuosia visą knygos viršelį. Data knygos kietviršyje – 1543 m. – leidžia daryti prielaidą, kad knyga galėjo priklausyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Leono Sapiegos tėvui Jonui Sapiegai. Šiuo metu žinomos dar keturios panašios Sapiegų bibliotekos knygos – trys saugomos Vilniaus universiteto bibliotekoje, viena Rusijos mokslų akademijos bibliotekoje Sankt Peterburge.

Knygą Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams padovanojo kunigas Julius Sasnauskas OFM ir Lietuvos bernardinų bendruomenė.

Ją bus galima pamatyti parodoje Kryžiai yra dorybės ženklas, o Strėlė – pergalės... Sapiegos – valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai“ Vilniaus paveikslų galerijoje nuo 2012 m. vasario 16 iki gegužės 20 d.

Parengė Dalius Avižinis
Fotografas Mindaugas Kaminskas
Panaudota literatūra:
Braziūnienė A. „Bibliotheca Sapiehana – europinės LDK kultūros veidrodis. Iš Bibliotheca Sapiehana. Vilniaus universiteto bibliotekos rinkinys. Katalogas, sudarė A. Rinkūnaitė, Vilnius, 2010, p. VII–XLIII.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai. Albumas / Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle. History and Collections. Album, sudarytojai / compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 411.
Sapiehowie. Kolekcjonerzy i mecenasi. Katalog wystawy 4 października–31 grudnia 2011, Kraków, 2011, s. 382.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Marsas ir Venera

Marsas ir Venera

20251103

Po 64 metų Romos gaisro imperatorius Neronas (54–68) pradėjo didžiules statybas ant Eskvilino kalvos. Didingo komplekso svarbiausiu statiniu tapo Aukso rūmai (lot. Domus Aurea), kurių puošybai gausiai naudotas auksas, o sienos ir lubos buvo dekoruotos stiuko lipdiniais ir freskomis. Tačiau vos po kelerių metų mirus Neronui statybos darbai buvo sustabdyti. Didžiulis kompleksas su rūmais ir kitais pastatais palaipsniui užstatytas, o Aukso rūmai atsidūrė po žeme. Tik XV a. pabaigoje juos naujai atrado Renesanso dailininkai, kurie tyrinėjo ir kopijavo antikines freskas. Vėlesniais amžiais susidomėjimas šiomis freskomis tik didėjo.
 
XVIII a. aštuntame dešimtmetyje Romos antikvaras Ludovikas Miris (Ludovico Mirri, 1738–1786) pradėjo kasinėjimus buvusių imperatoriaus Nerono rūmų vietoje. 1774 m. jis pakvietė dailininką Pranciškų Smuglevičių ir architektą Vinčencą Breną (Vincenzo Brenna, 1747–1820) nupiešti atrastas antikinio pastato freskas. Piešiant buvo atkurtos ir trūkstamos freskų dalys. Remdamasis dailininkų sukurtais piešiniais, grafikas Markas Karlonis (Marco Carloni, 1742–1796) parengė grafikos darbus, kuriuos atskirame albume „Tito termų liekanos ir jų vidaus tapyba“ (Vestigia delle terme di Tito e loro interne pitture) 1776 m. Romoje išspausdino L. Miris. Iš viso leidinyje publikuoti 59 Aukso rūmų sieninės tapybos vaizdai.

 

Plačiau

Publikuota: 2012-02-13 Atnaujinta: 2012-02-10 15:21
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika