Jono Sobieskio medalis

 

Medalyje pavaizduotas Jonas Sobieskis – Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius (gim. 1629, valdė 1674–1696), Krokuvos kašteliono Jokūbo Sobieskio sūnus. Jis studijavo Krokuvos akademijoje, 1646–1647 m. keliavo po Europą, mokėsi karybos meno, studijavo literatūrą ir kalbas. Dalyvavo karuose su Turkija, Švedija ir Rusija. Rėmė didikų pastangas išrinkti naują Abiejų Tautų Respublikos sosto įpėdinį prancūzą dar esant gyvam valdovui Jonui Kazimierui Vazai (1648–1668). Už tai Liudvikas XIV jam dosniai atsilygino. 1665 m. Jonas Sobieskis vedė Abiejų Tautų Respublikos valdovės Liudvikos Marijos Gonzagos iš Nevero (Ludwika Maria Gonzaga de Nevers, 1611–1667) dvariškę prancūzę Mariją Kazimierą d’Arkjen (Marie Casimire d’Arquien, 1641–1716).

1656 m. Jonas Sobieskis buvo paskirtas Lenkijos didžiuoju vėliavininku, 1665 m. jis tapo Lenkijos didžiuoju maršalka, 1666 m. – lauko etmonu, nuo 1668 m. buvo Lenkijos didžiuoju etmonu. Vieną svarbiausių pergalių pasiekė 1673 m. – jo vadovaujama Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė nugalėjo turkus Chotyno mūšyje. Po Mykolo Kaributo Višnioveckio mirties 1674 m. buvo išrinktas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir Lenkijos karaliumi.

Jono Sobieskio pastangomis stiprinta krašto gynyba, norėta įvesti paveldimą monarchiją. Su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste ir joje dominuojančia Pacų gimine santykiai buvo prasti, valdovas čia lankydavosi tik per Gardino seimų sesijas. Buvo meno ir kultūros globėjas bei mecenatas.

Kitą svarbią pergalę prieš turkus Jonas Sobieskis pasiekė Austrijos ir Turkijos kare – jo vadovaujama Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė 1683 m. Vienos mūšyje sumušė turkus. Po šios pergalės valdovas užsitarnavo krikščionių pasaulio gelbėtojo vardą.

Medalis nukaldintas 200 metų Vienos mūšio metinėms pažymėti. Pergalė šiame Abiejų Tautų Respublikos, Austrijos ir jų sąjungininkų kariuomenių mūšyje su Osmanų imperijos kariuomene per 1683–1699 m. karą sustabdė Osmanų imperijos veržimąsi į Vidurio Europą.

Medalio averse pavaizduotas valdovo biustas, profiliu pasuktas į dešinę pusę. Matyti įrašas: IOANNES·III·REX·POLONIAE·MAGNVS·DVX·LITHVANIAE·RVSSIAE, atskirai – J. TAUTENHAYN. Valdovas pavaizduotas su karūna, apsigobęs mantija. Ji susegta rombo formos sege. Po mantija valdovas dėvi šarvinę liemenę, sudarytą iš mažų metalo žvynų, taip pabrėžiant, kad valdovas buvo puikus karvedys.

Medalio reverse matyti iškaltas įrašas, aplink kurį pavaizduotas lauro lapų vainikas, apačioje surištas kaspinu. Aplink laurų vainiką yra užrašas: FVLMEN POLONIAE LVMEN EVROPAE HORROR ORIENTIS, vainiko centre: OB·SOLVTAM·OBSIDIO VINDBONAM·FRACTVM QVE·TVRCARVM·ROBVR INVICTISSIMO·DVCI PIO·ANIMO·MEMOR POSTERITAS A·MDCCCLXXXIII.

Medalio autorius Jozefas Hermanas Tautenhainas (Josef Hermann Tautenhayn, 1837–1911) buvo žymus XIX a. antros pusės Austrijos (daugiausia dirbo Vienoje) medalių kūrėjas, graveris. Kūrė medalius, monetas.