Šaunamųjų parakinių ginklų puošybos detalės

Aktualu iki 2023-04-30
XVI a. II p. – XVII a. I p.
Kaulas, drožyba
Ilgis 2,2–10,1 cm, plotis 0,7–1,4 cm, storis 0,2–0,3 cm
Blaževičius P., Bugys P. Vilniaus Žemutinės pilies LDK valdovų rūmų teritorija (u. k. 141 ir u. k. 24705). Ploto į pietus nuo I oficinos archeologinių tyrimų 2005–2009 m. ataskaita, radinių inv. Nr. 24–28.
 
XVI a. ištobulinti ir pagrindiniuose Europos centruose (Vokietijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Nyderlanduose, Italijoje) gaminti šaunamieji ginklai turėjo ne tik karinę ir politinę, bet ir ekonominę bei kultūrinę reikšmę. Aukštą socialinį statusą turintys, pasiturintys asmenys leisdavo sau įsigyti meistrų specialiai jiems pagamintų, techniškai ir meniškai išsiskiriančių šaunamųjų parakinių ginklų. Tokie ginklai buvo ir socialinės padėties reprezentavimo priemonė, naudoti ne tik kare, bet ir medžioklėje.
Maždaug nuo XVI a. vidurio privatūs šaunamieji ginklai buvo gausiai ir ištaigingai puošiami. Tuo laikotarpiu suklestėjo ginklo medinio korpuso dekoravimas ornamentuotomis metalinėmis, kaulinėmis ir raginėmis plokštelėmis. Meistrai ornamentų idėjas dažnai perimdavo iš amžininkų meno kūrinių – graviūrų ar tapybos darbų. Šių meno kūrinių siužetų motyvai buvo perkeliami ir į ginklų puošybinių plokštelių ornamentiką. Dažniausiai tai augalinės kompozicijos, bibliniai siužetai, portretiniai atvaizdai, medžioklės scenos. Kaulinių ir raginių plokštelių meniniam įspūdžiui sustiprinti ornamentas buvo paryškinamas juoda mase, pagaminta iš bičių vaško, sumaišyto su medžio anglimi. Vokietijoje, Štralzundo (Meklenburgas-Pomeranija) mieste, netgi pavyko rasti tokių kaulinių plokštelių dirbtuvių vietą. Čia aptikta 30 dirbinių, ornamentuotų augaliniais motyvais, bibliniais ar medžioklės siužetais, taip pat daug pusgaminių ir gamybos atliekų. Radinių kompleksas datuotas XVI a. šeštuoju–septintuoju dešimtmečiu.
Per 2005–2009 m. archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje buvo rastos penkios dekoratyvios kaulinės plokštelės – šaunamųjų parakinių ginklų puošybos detalės. Plokštelės dekoruotos augalinių ir geometrinių motyvų ornamentais. Prie medinio ginklo korpuso šios plokštelės buvo priklijuojamos. Tą rodo jų pagaminimo būdas: plokštelėse nėra išgręžtų skylučių kniedėms, o jų nugarinė pusė palikta šiurkšti ir papildomai išraižyta padrikomis linijomis – sukibimui su paviršiumi pagerinti. Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje rasta ir daugiau šaunamųjų parakinių ginklų puošybos detalių, besiskiriančių savo forma bei ornamentu. XVI a. rašytiniai šaltiniai taip pat atskleidžia, kad Lietuvos didysis kunigaikštis ir jo dvariškiai medžioklėse naudojo šaunamuosius parakinius ginklus (muškietas), kurių „ugnis ir šūviai drebindavo dangų“.
Šios šaunamųjų parakinių ginklų puošybos detalės atspindi XVI a. antros pusės – XVII a. pirmos pusės aukštuomenės vakarietiškosios kultūros tendencijas.
Kaip tokie puošnūs, XVI a. antra puse – XVII a. pirma puse datuojami ginklai atrodė, galima pamatyti Europos muziejų kolekcijose (Vienos meno istorijos muziejuje, Viurtembergo valstybiniame muziejuje Štutgarte, Dresdeno valstybiniame meno muziejuje, Ermitažo muziejuje Sankt Peterburge ir kt.) ir aukcionų kataloguose.
Toliau nurodyta keletas šaunamųjų parakinių ginklų su ornamentuotomis kaulinėmis ar raginėmis plokštelėmis pavyzdžių iš Dresdeno valstybinio meno muziejaus kolekcijos.
 
Medžiagą parengė Dovilė Urbonavičiūtė-Jankauskienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
Naudota literatūra
Kunst- und Antiquitätenauktion Antike Waffen und Rüstungen. 12. September 2013. Galery Fischer Auktionen, interneto prieiga: https://www.yumpu.com/de/document/read/22934740/kat-nr-1-89-sonderkatalog-antike-waffen-rustungen [žiūrėta 2023-03-20].
Luik H. „Kaulo ir rago dirbiniai Vilniaus pilių komplekse“, in: Blaževičius P., Dambrauskaitė N., Luik H., Piličiauskienė G., Rumbutis S., Zarankaitė-Margienė T. Vilniaus pilių fauna. Nuo kepsnio iki draugo, Vilnius, 2018, p. 158–213.
Radohs L., Ansorge J. „Renaissancezeitliche Bein- und Geweiheinlagen aus Stralsund – archäologische Hinterlassenschaften eines Büchsenschäfters“, in: Bodendenkmalpflege in Mecklenburg-Vorpommern, Jahrbuch 62, 2014, S. 145–206.
Sapjanskienė V., Airini V. „Dagtiniai ir ratukiniai šautuvai“, in: Vytauto Didžiojo karo muziejus 2011 metais. Almanachas, red. S. Gečas, Kaunas, 2012, p. 13–66.

Zarankaitė-Margienė T. Medžioklės fenomenas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV‒XVI A. (1572 M.): socioekonominis, sociopolitinis, mentalinis aspektai. Daktaro disertacija, Vilnius, 2018.

Publikuota: 2023-04-24 10:57 Atnaujinta: 2023-04-24 07:37
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika