Knyga „Gestorum Vladislai IV <...>“

Aktualu iki 2023-04-23
Ėberhardas Vasenbergas (Eberhard Wassenberg, 1610–1680)
„Gestorum Vladislai IV. Poloniae et Sueciae Regis partes duae. Principem Panegyrice repraesentants“ (liet. „Dvi dalys Lenkijos ir Švedijos karaliaus Vladislovo Vazos biografijos“
Gdanskas, 1643
Popierius, oda, spauda, įrišimas; 21,5 x 16 x 4 cm
Inv. Nr. VR-343
Eksponatą 2008 m. birželio 12 d. būsimam Valdovų rūmų muziejui iš Vidmanto Staniulio įsigijo Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. 2009 m. gegužės 27 d. jis perduotas Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams.
 
Knygos autorius Ėberhardas Vasenbergas (Eberhard Wassenberg, 1610–1680) – vokiečių kilmės istorikas, kilęs iš Emericho prie Reino, Klėvės kunigaikštystėje (dab. Vokietija). Miestiečių vaikas, mokėsi Emericho jėzuitų kolegijoje. Studijavo Kelno universitete ir Leveno (dab. Belgija) katalikiškame universitete. Lotyniškasis Šventosios Romos imperatoriaus Ferdinando III (1637–1657) ir Ispanijos karaliaus Pilypo IV (1621–1665) (abu iš Habsburgų dinastijos) bei Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos (1632–1648) sekretorius ir bibliotekininkas. Vladislovas Vaza jam suteikė dvaro istoriko vardą. Kaip dvaro istorikas ir parašė knygą „Gestorum Vladislai IV <...>“. Jis yra vienas svarbiausių Prūsijos kunigaikštystės istorikų XVII amžiuje. Kurį laiką gyveno Gdanske (atvyko 1638) ir parašė panegiriką-istoriją Gdanskui už ištikimybę Lenkijai. Tuomet savo knygas dažniausiai spausdindavo Gdanske. Nuo 1645 m. vėl daugiausia dirbo Šventosios Romos imperatoriaus dvare.
Ė. Vasenbergas yra labai produktyvus XVII a. vidurio autorius. Jo knygos leistos šešiomis kalbomis: lotynų (daugiausia), vokiečių, olandų, lenkų, fryzų, anglų. Dauguma šių kūrinių – tai istorinės, biografinės, karo istorijos knygos, dramos. Ė. Vasenbergas pradėjo nuo filosofinių-retorinių traktatų. Itin didelio populiarumo sulaukė jo veikalas „Der Teutsche Florus“ – 33 leidimai, vienas iš jų 1643 m., Gdanske. Ši knyga skirta Trisdešimties metų karui, pradžioje publikuota Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Cecilijos Renatos Habsburgaitės (Cecylia Renata Austriaczka, 1611–1644), Vladislovo Vazos žmonos, biograma ir portretas. Istorikas labiausiai išgarsėjo veikalais apie Šventosios Romos imperijos imperatorius ir jos vidaus karus. Ė. Vasenbergo darbai nebuvo originalūs. Kaip istorijos šaltiniai jie mažai vertingi. Amžininkus papirko vaizdingais karo aprašymais. Jo kūryboje juntama labai prokatalikiška, progermaniška ir antikalvinistiška bei antiprancūziška laikysena. Ė. Vasenbergas buvo kontrreformacijos šalininkas. Plačiai aprašė Trisdešimties metų karą iš Katalikų lygos žiūros taško. Pasisakė už Vokietijos suvienijimą po imperatoriaus vėliava ir merkantilizmo pagal prancūzų pavyzdį įvedimą Šventosios Romos imperijoje. Parašė 29 panegirikas, bet jų meninė ir istorinė vertė maža. Daugiausia (18) panegirikų skirta Abiejų Tautų Respublikos aukštuomenės nariams. Parašė panegiriką Vladislovo Vazos ir Liudvikos Marijos Gonzagos (Ludwika Maria Gonzaga, 1611–1667) vestuvių proga. Skyrė panegirikų lenkų didikams Denhofams (Denhoffowie), Osolinskiams (Ossolińscy), Veiheriams (Wejherowie). E. Vasenbergą labai žavėjo Lenkija, iki gyvenimo pabaigos jis liko polonofilas.
„Gestorum Vladislai IV <...>“ yra vienas iš penkių Ė. Vasenbergo istorinių veikalų. Tai dviejų dalių, be kriticizmo parašyta panegirika Vladislovui Vazai, šiam ir dedikuota. Pirmoje dalyje Ė. Vasenbergas stereotipiškai aprašė Vladislovo gimimą, vaikystę, jaunystę, karus Maskvoje, karus su turkais, Dmitrijaus Apsišaukėlio istoriją, keliones po Vokietiją, Nyderlandus, Romą, Neapolį, Florenciją ir Veneciją. Antrame tome pompastiškai aprašoma Vladislovo karūnacija. Taip pat pasakojama apie Jurgio Osolinskio (Jerzy Ossoliński) pasiuntinystę Romoje, Vladislovo Vazos valdymo laikotarpio įvykius, Smolensko apsuptį, karą su turkais, derybas su Švedija (minimas Lenkijos laivynas), Motiejų Kazimierą Sarbievijų (lot. Matthias Casimirus Sarbievius, lenk. Maciej Kazimierz Sarbiewski, 1595–1640), Vladislovo Vazos vestuves su Cecilija Renata ir karalaičio Žygimanto Kazimiero gimimą 1640 metais. Kūrinio antra dalis yra tipiška dvaro istoriografija. Nemalonūs dalykai tiesiog praleisti, nepavykę planai irgi.
Veikalą „Gestorum Vladislai IV <...>“ išleido vokiečių kilmės Gdansko spaustuvininkas Andrius Hiunefeldas (Andreas Hünefeld, 1581–1666).
Tai antrasis, pataisytas, knygos leidimas. Knyga įrišta į baltos odos viršelį. Pirmojo viršelio versus puslapyje yra ekslibrisas – riterio herbas su lape ir skeltu skydu, herbo savininko pavardė neįskaitoma. Antraštiniame puslapyje matoma įspūdinga graviūra, joje – Vladislovas Vaza su šarvais, ankstyvajam Barokui būdinga nėrinių apykakle. Dešinėje rankoje jis laiko kardą, kairėje – valdžios obuolį, kuriuo parėmęs skydą su leidinio pavadinimu. Apačioje, visą figūrą rėminančiame vainike, nurodyti 1643 metai. Ant vainiko juostos yra lotyniški užrašai su suregistruotais Vladislovo Vazos nuopelnais: „nugalėtas osmanas“, „Maskva pažeminta“, „Prūsija išlaisvinta“ ir t. t. Vainiko viršuje – jungtinis herbas su karaliaus karūna ir pakabintu Aukso Vilnos ordinu. Herbe matyti Vazų Javų pėdas, Lenkijos Erelis ir Lietuvos Vytis. Už valdovo figūros – baliustrada su gėlėmis. Po šio antraštinio – lapas su dedikacija lotynų kalba, išvertus skambėtų taip: „Vladislovui Vazai, Lenkijos karaliui, Lietuvos, Rusios, Prūsijos, Mazovijos, Žemaitijos, Livonijos, Smolensko, Severų, Černigovo didžiajam kunigaikščiui“. Knyga surašyta stambiu, aiškiu lotynišku šriftu. Yra užsklandų.
 
Šis veikalas yra ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. 1641 m. leidimą turi Vilniaus universiteto biblioteka. Abu leidimai yra ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Vladislovas Vaza nemažai rezidavo Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose, taip pat gerokai prisidėjo prie aukštosios kultūros suklestėjimo šioje rezidencijoje. Todėl itin vertinga tai, kad Valdovų rūmų muziejus turi šio valdovo biografiją, išleistą dar jam esant gyvam.
 
Medžiagą parengė Eimantas Gudas

Naudota literatūra

Serczyk J. „Ewerard Wassenberg, historiograf Władysława IV (1610–1672) i jego pochwała Gdańska“, in: Rocznik Gdański, Gdańsk, t. 24, 1965, s. 125–153.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Vyriškų pusbačių pora

20240610

2002 m., atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, buvo surasta gausi XVII a. pirmąja puse datuojamų odinių radinių kolekcija. Ji aptikta prie pietinio Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų korpuso, viename iš čia buvusios drenažo sistemos šulinių.

Plačiau

Publikuota: 2023-04-17 10:13 Atnaujinta: 2023-04-17 11:08
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika