Knyga „Victor et Victus Vincentius Corvinus Gosiewski“

 

Knygos autorius – Lietuvos iždininko raštininkas, Trakų vaivadijos Upytės pavieto vaiskis ir Vincento Aleksandro Gosievskio (Wincenty Alexander Gosiewski, † 1662) sekretorius Samuelis Venslauskis (Samuel Węsławski, † 1690). Jis pats dalyvavo daugelyje knygoje aprašytų įvykių, Maskvoje kalėjo kartu su V. Gosievskiu.

 

Ši didelės apimties knyga – tai biografinis-istorinis kūrinys, kuriame panegiriškai aptariamas Lietuvos didžiojo iždininko ir lauko etmono Vincento Aleksandro Korvino-Gosievskio gyvenimas. Knyga parašyta 1664 m. ir vėliau koreguota. Daugiausia dėmesio skirta 1655–1662 m. įvykiams, visų pirma – Tvano laikotarpiui. Išsamiai aprašyta V. A. Gosievskio nelaisvė Maskvoje, žūtis grįžus į Lietuvą, pateikta plati įvykių Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje panorama per karus su švedais ir rusais. Knygoje yra ištraukų iš dokumentų – tai leidinį žanriniu ir literatūriniu aspektais daro sinkretišku kūriniu, kuriame dera istorinė, biografinė, panegirinė, memuaristinė, dokumentinė proza. Šis leidinys – vienas ryškiausių Baroko epochos Lietuvoje istoriografinės literatūros paminklų.

 

Knygą puošia užsklandos ir atsklandos. Kūrinys dedikuotas Vilniaus kaštelionui, Lietuvos dvaro maršalkai Juozapui Boguslavui Sluškai ir jo žmonai Teresei Gosievskytei (Teresa Gosiewska), knygos herojaus dukrai.

 

Priešlapyje matyti ranka daryti įrašai rusų kalba. Jie nurodo, kad knyga Nr. 1164 priklausė Drohičino mokyklos bibliotekai.

 

Knygą Valdovų rūmams padovanojo vienas autoritetingiausių Lietuvos istorikų, Vilniaus universiteto profesorius habil. dr. Mečislovas Jučas (1926–2019). Šiandien galime stebėti įdomų reiškinį – asmeninių bibliotekų „institucionalizavimą“, t. y. jų perdavimą bibliotekoms ir muziejams. 2009 m. pradėjęs veikti Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai nuo pat pradžių ėmė kaupti išskirtinę biblioteką. Laikui bėgant daug Lietuvos istorikų ir archeologų perdavė muziejaus bibliotekai savo asmenines bibliotekas. Tarp jų – ir M. Jučas, 409 knygų ir straipsnių autorius, laikytinas vienu iškiliausių ir produktyviausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos tyrinėtojų, Lietuvių katalikų mokslų akademijos narys, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, ilgametis Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius, habilituotas daktaras. Parašė mokslo darbų apie Žalgirio mūšį, XVII a. inventorius Lietuvoje, Lietuvos metraščius, valstiečių istoriją, Lietuvos ir Lenkijos uniją, krikščionybės istoriją Lietuvoje. Kai kurie jo veikalai išversti į užsienio kalbas. Profesorius muziejui perleido beveik 1000 knygų, iš kurių 20 išleista Prūsijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje XVII a. viduryje – XIX a. pradžioje. M. Jučas nėra vienintelis asmuo, muziejui dovanojęs senųjų knygų, tačiau visgi būtent jis 2015 m. perdavė vertingiausią leidinių (kaip eksponatų) kolekciją.

 

Aptariamas leidinys prieinamas muziejaus lankytojams, jis eksponuojamas Barokinėje valdovo bibliotekoje. Ši patalpa yra labai simboliška ir svarbi Lietuvos bibliofilijos istorijai, nes, tikėtina, čia savo knygas laikė Lietuvos didieji kunigaikščiai. Būtent šiuose rūmuose savo biblioteką turėjo Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas (1544/1548–1572), bene pirmasis tikras Lietuvos bibliofilas, su kuriuo siejamos bibliofilijos mūsų šalyje ištakos.

 

V. A. Gosievskis buvo labai svarbus asmuo Lietuvos dvare, pareigūnas ir ministras, todėl itin reikšminga tai, kad XVII a. parašyta jo biografija, o dargi išleista 1691 m. Vilniuje, atsidūrė Valdovų rūmų muziejaus rinkiniuose.

 

Šią knygą taip pat galima rasti Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.