Koklis-karūnėlė su Žygimanto Senojo herbu

Aktualu iki 2012-09-09

XVI a. II ketv.
22,7 x 19,2 cm
Degtas molis, polichrominė glazūra
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Vakarinio korpuso archeologinių tyrimų 2004 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 386.
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Vakarinio korpuso prieigų archeologinių tyrimų 20072010 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 2.
Restauravo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 113/8886 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Koklio plokštumoje vaizduojamas skydininko laikomas herbinis skydas. Jis renesansinės formos, skydo centre – Lenkijos Baltasis erelis, apipintas Žygimanto Senojo (1506–1548) monograma „S“ (Sigismundus). Tokia Lenkijos herbo forma su Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio monograma buvo naudojama maždaug nuo 1520 m. iki Žygimanto Senojo valdymo pabaigos.

Polichrominiai renesansiniai kokliai sudaro didžiausią per Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologinius tyrimus surinktų koklių kolekcijos dalį. Jų siužetai pakartoja Luko Kranacho (Lucas Cranach), Georgo Penco (Georg Pencz), Hanso Sebaldo Behamo (Hans Sebald Beham) graviūras. Šventosios Romos imperijos imperatorius Maksimilijonas I 1517 m. per savo pasiuntinį Zigmantą Herberšteiną (Sigismund von Herberstein) Žygimantą Senąjį supiršo su savo globojama giminaite, Bario ir Milano kunigaikštyte Bona Sforca. Vestuvės įvyko 1518 metais. Su jomis bei Vilniaus rezidencijos pobūdžio renesansinių rūmų statyba, trukusia iki 1530 m. gaisro, ir siejama ši Renesanso banga Vilniaus Žemutinėje pilyje.

Archeologų rastų XVI a. I p. koklių pagrindu rekonstruotos keturios krosnys. Trys iš jų pastatytos atkuriamų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietų korpuso antro aukšto renesansinėse menėse. Krosnis su Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo herbu su monograma „S“ (Sigismundus) puošia spėjamą Audiencijų salės prieškambarį. Rekonstrukcijos projekto autorius – dr. Gintautas Rackevičius (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“). Krosnies gamintojas yra Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakultetas: projekto įgyvendinimo vadovas Remigijus Sederevičius, koordinatorė Aldona Keturakienė, technologė Lilija Mogylienė, koklių kopijų autoriai: Žilvinas Labanauskas, Herbertas Manomaitis, Kristina Karkaitė-Mazūrienė, Romas Mekiša, Giedra Petkevičiūtė, Eglė Labanauskaitė-Steponavičė, Vytautas Steponavičius, krosnies mūrininkai: Mindaugas Žarys, Juozas Žarys. Projekte dalyvavę studentai: Rūta Bartkevičiūtė, Ieva Bertašiūtė, Linas Galkus, Danutė Mockutė.

Medžiagą parengė Ėrika Striškienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Gabryś D. „Koklis su Lenkijos herbu“, in: Vavelis Vilniuje. Nuo Jogailaičių iki Abiejų Tautų Respublikos pabaigos. Lietuvos tūkstantmečio programos parodos katalogas. Taikomosios dailės muziejus, Vilnius, 2009 m. liepos 5–spalio 4 d., Vilnius, 2009, p. 57.
Striškienė Ė. „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologiniai radiniai / Archaeological Finds at the Palace of the Grand Dukes of Lithuania“, in: Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai. Albumas / Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle. History and Collections. Album, sudarytojai / compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 75–91. 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Varpelis

20240617

Nedidelis iš vario lydinio nulietas varpelis yra dekoruotas įvairiomis figūromis ir augaliniais ornamentais. Jo apačioje matomas įrašas lotynų kalba NOMEN DOMINI BENEDICTUM SIT (liet. „Tebūnie palaimintas Viešpaties vardas“). Viršuje esanti rankenėlė puošta stovinčių berniukų atvaizdais.

Plačiau

Publikuota: 2012-09-03 Atnaujinta: 2012-09-03 07:44
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika