Rombo formos langų stiklai

Aktualu iki 2012-09-02

XVI a. vid.
Steponavičienė D. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Rūmų pietinių vartų bokšto 1996 m. tyrimai, radinių inv. Nr. 687, 688, 689.
Ožalas E., Montvilaitė E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Vakarinio korpuso ir jo prieigų 2004 m. tyrimai, radinio inv. Nr. S59.
Konservavo Aušra Lukaitytė (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

XVI a. Europoje ypač ištobulėjo stiklo apdirbimo technologija. Vietoj individualiai gamintų nedidelių pavienių skritulio formos stikliukų išmokta išpūsti didesnių matmenų stiklo lakštus. Juos buvo galima pjaustyti įvairių formų. Tokie lakštai pagaminti iš gerai išlydyto, skaidraus įvairaus tono žalsvos spalvos stiklo. Kai kurie stiklai beveik bespalviai. Iš istorinių šaltinių žinoma, kad stiklo lakštai būdavo apie 0,65 x 0,71 m dydžio. Jie buvo pakuojami į pusdėžes arba ketvirtines dėžes. Pusdėžėje (jos masė siekdavo 115,6–139,2 kg) tilpdavo 60 lakštų.

Vilniaus pilies XVI–XVII a. archeologiniuose sluoksniuose aptikta tūkstančiai lakštinio stiklo langų šukių. Pagal išlikusius sveikesnius stiklo fragmentus buvo rekonstruoti 15 cm aukščio ir 9 cm pločio rombo formos stikliukai. Lango kraštuose naudoti pusės rombo – trikampio formos stiklai. Pjaustyti lakštinio stiklo stikliukai buvo tvirtinami lituojant švininę raidės „H“ formos juostelę.

Tarp išlikusių Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto Vilniaus dvaro sąskaitų retsykiais minimos ir su langų stiklinimu susijusios išlaidos, įvardijamos už lango stiklinimą arba pataisymą sumokėtos sumos. Dauguma stiklių liko bevardžiai, tačiau ne kartą minimas vitražinių langų meistras Laurynas Lorinčius (Laurencius Lorincz Membranator). Jis 1546–1547 m. naudodamas švininius rėmus įstiklino devynis stiklinius langus su vyriais žemutiniame aukšte ir 59 viršutinio aukšto langus. Manoma, kad Žygimantas Augustas tais metais statė Valdovų rūmų vakarų ir šiaurės korpusus.

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų menėms stiklinti langų stiklai dažniausiai būdavo perkami Antverpene, iš kur XVI a. viduryje atvežta apie 180 dėžių prancūziško, belgiško, Venecijos, Antverpeno ir Brabanto stiklo.

Medžiagą parengė Gintautas Striška
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Strazdas K. Lietuvos stiklas nuo seniausių laikų iki 1940 metų, Vilnius, 1992, p. 119.
Vitkauskienė B. R. „XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Istoriniai šaltiniai“, in: Vilniaus Žemutinė pilis XIV a.–XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, sudarė R. Ragauskienė, Vilnius, 2006, p. 179, 206.
Striška G. „Langų stiklai pagal Vilniaus Žemutinės pilies archeologinių tyrimų duomenis / Window Glass According to the Records of Archaeological Investigations of Vilnius’ Lower Castle“, in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir jų atkūrimas europinės patirties kontekste. Tarptautinės mokslinės konferencijos medžiaga 2006 m. spalio 11–12 d. / The Palace of the Grand Dukes of Lithuania and its Restoration within the Context of the European Experience. Materials of the International Scientific Conference, sudarytojai / compiled by V. Dolinskas, D. Steponavičienė, Vilnius, 2009, p. 62–72.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Varpelis

20240617

Nedidelis iš vario lydinio nulietas varpelis yra dekoruotas įvairiomis figūromis ir augaliniais ornamentais. Jo apačioje matomas įrašas lotynų kalba NOMEN DOMINI BENEDICTUM SIT (liet. „Tebūnie palaimintas Viešpaties vardas“). Viršuje esanti rankenėlė puošta stovinčių berniukų atvaizdais.

Plačiau

Publikuota: 2012-08-27 Atnaujinta: 2012-08-27 08:19
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika