Skrynutės dangtis

Skrynutės dangtis
Aktualu iki 2012-09-23

XIV a. pab.–XV a. pr.
Blaževičius P., Bugys P., 
Vilniaus žemutinės pilies teritorija. Valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpuso prieigų 2006–2008 m. archeologinių tyrimų ataskaita (ataskaita ruošiama), radinio inv. Nr. Md-117.
Konservavo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 125/688 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“), medienos rūšies tyrimus atliko dr. Rūtilė Pukienė

2006 metais, vykdant archeologinius šiaurio ploto nuo rytinio Valdovų rūmų korpuso tyrinėjimus, buvo surastas medinės skrynutės dangtis. Lietuvoje vienintelis toks žinomas XIV a. pab.–XV a. pr. dirbinio fragmentas pagamintas iš ąžuolo medienos su vinimis ir kaiščiais prikaltu egliniu rėmeliu bei dekoruota metaline rankenėle. Išlikusi skrynutės dangčio dalis sukalta iš dviejų 16 ir 6,5 cm pločio lentelių. Sveikojo krašto centre išlikęs metalinis dangčio užrakto fragmentas. Įvertinus išlikusį ilgį ir rankenos bei vyrio padėtį, galima manyti, kad skrynutė buvo apie 70 cm ilgio ir 47 cm pločio.

Kalbant apie galimą skrynelės paskirtį, reikėtų paminėti kone identišką XV a. skrynelę, saugomą Talino miesto muziejuje. Pastaroji priklausė Šv. Jono prieglaudai ir buvo skirta pinigams. Tikėtina, kad ir Vilniuje rastas dangčio fragmentas yra nuo skrynelės, skirtos pinigams arba kitokioms vertybėms.

Įstabus Vilniaus ir Talino skrynučių panašumas ir konstrukciniai sprendimai leidžia manyti, kad ir jų gamybos vieta yra artima. Įvertinus Vilniuje rastų medinių dirbinių medienos rūšį, galima teigti, kad tik vos keliems dirbiniams iš kelių tūkstančių yra naudota eglė. Pastebėta, kad kur kas daugiau eglinių dirbinių randama šiaurinėje Europos dalyje. Todėl galima spėti, kad Valdovų rūmuose rasta skrynutė arba jos idėja – šiaurietiškos kilmės.

Medžiagą parengė Povilas Blaževičius
Fotografai Vytautas Abramauskas, Arūnas Puškorius (prieš restauravimą ir restauravimo metu)

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

20260413

XIV a. Italijoje ir Prancūzijoje susiformavo postglosatorių, arba komentatorių, pasaulietinė teisės mokykla, kurios atstovai buvo XII–XIII a. veikusios glosatorių mokyklos pasekėjai. Šios mokyklos atsiradimas susijęs su Romos teisės atgimimu Viduramžiais ir Digestų, arba Pandektų, rinkinių atradimu. Glosatoriai tyrinėjo romėnų civilinės teisės veikalus ir pildė juos glosomis (paaiškinimais, pastabomis), komentavo ir interpretavo teisines sąvokas bei principus. Postglosatoriai glosų jau neberašė, bet sistemiškai ėmėsi tirti visą teisės akto turinį, o ne tik pavienes jo sąvokas, rašė išsamius komentarus ir remdamiesi Aristotelio tekstais, ir taikydami kitus scholastinius metodus.
Bartolas de Sasoferatas buvo vienas žymiausių Viduramžių postglosatorių, davęs vardą visai Romos pasaulietinės teisės komentatorių mokyklai – bartolistams. Jis buvo Perudžos ir Bolonijos universitetų auklėtinis, Pizos ir Perudžos universitetų teisės profesorius, civilinės teisės specialistas, Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio IV (1316–1378, valdė 1355–1378) patarėjas.

 

 

Plačiau

Publikuota: 2012-09-17 Atnaujinta: 2025-05-29 13:33
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika