Signetinis žiedas

Prieš restauravimą
Aktualu iki 2012-10-14

XIV a. pab.–XV a. pr.
Blaževičius P., Bugys P., Kaminskaitė I. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpusų prieigų archeologinių tyrimų 2006–2008 m. ataskaita (ruošiama), radinio inv. Nr. M-1710.
Konservavo Rima Niunkienė, rest. prot. Nr. 588/6062 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

2007 metais, vykdant archeologinius rytinio Valdovų rūmų korpuso tyrimus, rastas signetinis žiedas. Artefaktas rastas medinio pastatėlio, datuojamo XIV a. pab.–XV a. pr., aplinkoje. Tai signetinis žiedas, kurio priekinė dalis yra stačiakampio formos su kryžiaus pavidalo ženklu centre. Lankelis ir stačiakampės plokštės pakraštėlis puošti įstrižomis įkartėlėmis ir lygiašoniais trikampiais. Lankelis papildomai dekoruotas trim šešiakampio pavidalo elementais su augaliniu ornamentu. Žiedas pagamintas iš aukso danga dengto sidabro lydinio.

Manoma, kad šio unikalaus žiedo priekinėje plokštumoje pavaizduotas kunigaikščio Kaributo giminės ženklas – abstrahuotas herbas http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/d/d1/POL_COA_Korybut.svg/568px-POL_COA_Korybut.svg.png

Įvertinus tai, kad XIV a. pabaigoje kunigaikštis ir jo artimieji aktyviai veikė kartu su broliu Jogaila, galima manyti, kad Vilniaus pilyje Kaributas lankėsi dažnai. Todėl tikėtina, kad šį paauksuotą sidabrinį žiedą galėjo pamesti ar kitaip prarasti pats kunigaikštis arba kuris nors narys iš jo svitos.

Medžiagą parengė Povilas Blaževičius
Fotografas Vytautas Abramauskas

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

20260413

XIV a. Italijoje ir Prancūzijoje susiformavo postglosatorių, arba komentatorių, pasaulietinė teisės mokykla, kurios atstovai buvo XII–XIII a. veikusios glosatorių mokyklos pasekėjai. Šios mokyklos atsiradimas susijęs su Romos teisės atgimimu Viduramžiais ir Digestų, arba Pandektų, rinkinių atradimu. Glosatoriai tyrinėjo romėnų civilinės teisės veikalus ir pildė juos glosomis (paaiškinimais, pastabomis), komentavo ir interpretavo teisines sąvokas bei principus. Postglosatoriai glosų jau neberašė, bet sistemiškai ėmėsi tirti visą teisės akto turinį, o ne tik pavienes jo sąvokas, rašė išsamius komentarus ir remdamiesi Aristotelio tekstais, ir taikydami kitus scholastinius metodus.
Bartolas de Sasoferatas buvo vienas žymiausių Viduramžių postglosatorių, davęs vardą visai Romos pasaulietinės teisės komentatorių mokyklai – bartolistams. Jis buvo Perudžos ir Bolonijos universitetų auklėtinis, Pizos ir Perudžos universitetų teisės profesorius, civilinės teisės specialistas, Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio IV (1316–1378, valdė 1355–1378) patarėjas.

 

 

Plačiau

Publikuota: 2012-10-08 Atnaujinta: 2024-11-26 07:17
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika