Signetinis žiedas

Prieš restauravimą
Aktualu iki 2012-10-14

XIV a. pab.–XV a. pr.
Blaževičius P., Bugys P., Kaminskaitė I. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpusų prieigų archeologinių tyrimų 2006–2008 m. ataskaita (ruošiama), radinio inv. Nr. M-1710.
Konservavo Rima Niunkienė, rest. prot. Nr. 588/6062 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

2007 metais, vykdant archeologinius rytinio Valdovų rūmų korpuso tyrimus, rastas signetinis žiedas. Artefaktas rastas medinio pastatėlio, datuojamo XIV a. pab.–XV a. pr., aplinkoje. Tai signetinis žiedas, kurio priekinė dalis yra stačiakampio formos su kryžiaus pavidalo ženklu centre. Lankelis ir stačiakampės plokštės pakraštėlis puošti įstrižomis įkartėlėmis ir lygiašoniais trikampiais. Lankelis papildomai dekoruotas trim šešiakampio pavidalo elementais su augaliniu ornamentu. Žiedas pagamintas iš aukso danga dengto sidabro lydinio.

Manoma, kad šio unikalaus žiedo priekinėje plokštumoje pavaizduotas kunigaikščio Kaributo giminės ženklas – abstrahuotas herbas http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/d/d1/POL_COA_Korybut.svg/568px-POL_COA_Korybut.svg.png

Įvertinus tai, kad XIV a. pabaigoje kunigaikštis ir jo artimieji aktyviai veikė kartu su broliu Jogaila, galima manyti, kad Vilniaus pilyje Kaributas lankėsi dažnai. Todėl tikėtina, kad šį paauksuotą sidabrinį žiedą galėjo pamesti ar kitaip prarasti pats kunigaikštis arba kuris nors narys iš jo svitos.

Medžiagą parengė Povilas Blaževičius
Fotografas Vytautas Abramauskas

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Marsas ir Venera

Marsas ir Venera

20251103

Po 64 metų Romos gaisro imperatorius Neronas (54–68) pradėjo didžiules statybas ant Eskvilino kalvos. Didingo komplekso svarbiausiu statiniu tapo Aukso rūmai (lot. Domus Aurea), kurių puošybai gausiai naudotas auksas, o sienos ir lubos buvo dekoruotos stiuko lipdiniais ir freskomis. Tačiau vos po kelerių metų mirus Neronui statybos darbai buvo sustabdyti. Didžiulis kompleksas su rūmais ir kitais pastatais palaipsniui užstatytas, o Aukso rūmai atsidūrė po žeme. Tik XV a. pabaigoje juos naujai atrado Renesanso dailininkai, kurie tyrinėjo ir kopijavo antikines freskas. Vėlesniais amžiais susidomėjimas šiomis freskomis tik didėjo.
 
XVIII a. aštuntame dešimtmetyje Romos antikvaras Ludovikas Miris (Ludovico Mirri, 1738–1786) pradėjo kasinėjimus buvusių imperatoriaus Nerono rūmų vietoje. 1774 m. jis pakvietė dailininką Pranciškų Smuglevičių ir architektą Vinčencą Breną (Vincenzo Brenna, 1747–1820) nupiešti atrastas antikinio pastato freskas. Piešiant buvo atkurtos ir trūkstamos freskų dalys. Remdamasis dailininkų sukurtais piešiniais, grafikas Markas Karlonis (Marco Carloni, 1742–1796) parengė grafikos darbus, kuriuos atskirame albume „Tito termų liekanos ir jų vidaus tapyba“ (Vestigia delle terme di Tito e loro interne pitture) 1776 m. Romoje išspausdino L. Miris. Iš viso leidinyje publikuoti 59 Aukso rūmų sieninės tapybos vaizdai.

 

Plačiau

Publikuota: 2012-10-08 Atnaujinta: 2024-11-26 07:17
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika