Baldo, arba architektūrinio elemento, fragmentas

Aktualu iki 2012-10-21

XV a.
Steponavičienė D., Blaževičius P., Gendrėnas G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija, II oficinos (dvariškių rūmų) 2003–2005 m. archeologinių tyrimų ataskaita, Vilnius, 2006, radinio inv. Nr. Md-58.
Konservavo Dainius Šavelis, rest. prot. Nr. 109/428 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Medienos rūšies tyrimus atliko dr. Rūtilė Pukienė

2004 metais, tyrinėjant II oficinos (dvariškių rūmų) P galą, XV a. sluoksnyje buvo rastas neaiškaus pušies medienos dirbinio fragmentas su išraižytais ženklais. Konservuojant ir valant 31,5 cm ilgio, 3,5–8,7 cm pločio ir 4 cm aukščio radinį nustatyta, kad sveikajame jo paviršiuje peiliu išraižyta širdis, pentagrama ir dar vieno neaiškaus keturkampio simbolio dalis.

Įvertinus radinio fizines savybes ir datavimą, galimi keli jo paskirties interpretavimo variantai. Viena vertus, radinys galėtų būti kokio nors baldo, pavyzdžiui, suolo dalis. Tačiau yra neaišku, kokiu tikslu jo paviršiuje buvo išraižyti minėti dekoro elementai. Antra vertus, artefaktas primena viduramžiškų medinių durų fragmentą. Juolab kad ant jų, siekiant pagal okultizmo tradiciją apsisaugoti nuo demonų, kartais buvo piešiamos arba raižomos pentagramos.

Šiuo metu negalime tiksliai nustatyti nei dirbinio paskirties, nei kokį vaidmenį atlieka išraižyti mistinę reikšmę turintys simboliai. Tačiau šis XV a. artefaktas yra unikalus žinių šaltinis, siekiant susipažinti su Vilniaus pilies gyventojų kasdieniu gyvenimu, o galbūt ir su jų tikėjimu arba prietarais.

Medžiagą parengė Povilas Blaževičius
Fotografas Vytautas Abramauskas

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Stiklinių apyrankių fragmentai

20250519

Stiklo masę išgauti išmokta II tūkstantmetyje prieš Kristų Egipte ir Artimuosiuose Rytuose. Stikliniams dirbiniams pagaminti reikėjo trijų pagrindinių komponentų – smėlio (silicio dioksido SiO₂), sodos (natrio karbonato Na₂CO₂) ir potašo (kalio karbonato K₂CO₃). Spalvą stiklui suteikdavo įvairių metalų (pavyzdžiui, švino, alavo ir kt.) oksidai. Iš stiklo masės gaminti ne tik indai, bet ir papuošalai. Labiausiai paplitę buvo įvairių spalvų, vienspalviai arba daugiaspalviai, stiklo karoliukai. Taip pat stiklinės apyrankės.
Tyrinėtojai pastebi, kad stiklinės apyrankės buvo paplitusios didelėje Europos dalyje ir būdingos tiek krikščioniškos, tiek pagoniškos, tiek ir musulmoniškos (pavyzdžiui, Pirėnų pusiasalyje) kultūros regionams. Šių dirbinių įvairovė buvo gana didelė. Apyrankių lankeliai – apvalaus, ovalaus, kvadratinio, pusapvalio skersinio pjūvio formos, lygūs, neornamentuoti, tordiruoti arba puošti spalvoto stiklo įvijomis.

 

 

Plačiau

Publikuota: 2012-10-15 Atnaujinta: 2012-10-12 09:27
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika