Baldo, arba architektūrinio elemento, fragmentas

Baldo, arba architektūrinio elemento, fragmentas
Aktualu iki 2012-10-21

XV a.
Steponavičienė D., Blaževičius P., Gendrėnas G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija, II oficinos (dvariškių rūmų) 2003–2005 m. archeologinių tyrimų ataskaita, Vilnius, 2006, radinio inv. Nr. Md-58.
Konservavo Dainius Šavelis, rest. prot. Nr. 109/428 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Medienos rūšies tyrimus atliko dr. Rūtilė Pukienė

2004 metais, tyrinėjant II oficinos (dvariškių rūmų) P galą, XV a. sluoksnyje buvo rastas neaiškaus pušies medienos dirbinio fragmentas su išraižytais ženklais. Konservuojant ir valant 31,5 cm ilgio, 3,5–8,7 cm pločio ir 4 cm aukščio radinį nustatyta, kad sveikajame jo paviršiuje peiliu išraižyta širdis, pentagrama ir dar vieno neaiškaus keturkampio simbolio dalis.

Įvertinus radinio fizines savybes ir datavimą, galimi keli jo paskirties interpretavimo variantai. Viena vertus, radinys galėtų būti kokio nors baldo, pavyzdžiui, suolo dalis. Tačiau yra neaišku, kokiu tikslu jo paviršiuje buvo išraižyti minėti dekoro elementai. Antra vertus, artefaktas primena viduramžiškų medinių durų fragmentą. Juolab kad ant jų, siekiant pagal okultizmo tradiciją apsisaugoti nuo demonų, kartais buvo piešiamos arba raižomos pentagramos.

Šiuo metu negalime tiksliai nustatyti nei dirbinio paskirties, nei kokį vaidmenį atlieka išraižyti mistinę reikšmę turintys simboliai. Tačiau šis XV a. artefaktas yra unikalus žinių šaltinis, siekiant susipažinti su Vilniaus pilies gyventojų kasdieniu gyvenimu, o galbūt ir su jų tikėjimu arba prietarais.

Medžiagą parengė Povilas Blaževičius
Fotografas Vytautas Abramauskas

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Gobelenas „Karaliaus Kyro dekreto paskelbimas“ (serija „Kyro didžiojo istorija“)

Gobelenas „Karaliaus Kyro dekreto paskelbimas“ (serija „Kyro didžiojo istorija“)

20261102

Gobelene vaizduojamas pranašo Izaijo knygos 45 skyriuje užrašytas tekstas (Iz 45), kuriame Dievas kreipiasi į Persijos karalių Kyrą, pareikšdamas, kad Jis pasirinko jį savo dieviškos valios įrankiu, nors Kyras Jo nepažįsta. Dievo vedamas Kyras leido į Babiloną ištremtiems izraelitams sugrįžti į Jeruzalę ir atstatyti 586 m. pr. Kr. sunaikintą šventyklą. Audinyje vaizduojamos dvi įvykio scenos: vienoje jų Persijos karalius Kyras skelbia savo dekretą, kitoje šis karalius izraelitų šventyklai grąžina išgrobstytas vertybes. Šv. Rašte rašoma, kad Kyras visoje savo karalystėje žodžiu ir raštu paskelbė tokį sprendimą: „VIEŠPATS, Dangaus Dievas, atidavė man visas žemės karalystes ir pavedė man pastatyti jam Namus Jeruzalėje, kuri yra Jude. Todėl tesileidžia į kelionę visi, kas priklauso jo tautai. Jų Dievas juos telydi!“ (2 Kr 36). 

 

Plačiau

Publikuota: 2012-10-15 Atnaujinta: 2012-10-12 09:27
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika