Liejimo formelė

Aktualu iki 2012-10-28
XV a.
Klintis
Plotis 68 mm, aukštis 29 mm
Blaževičius P., Bugys P. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. LDK valdovų rūmų rytų ir šiaurės korpusų prieigų 2006–2008 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. Ad–45
Klinčių tyrimus atliko dr. Gražina Skridlaitė, tyrimų Nr. KT-418 (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas, Gamtos tyrimų centras, Giluminės geologijos laboratorija)


XV a. datuojama liejimo forma yra pagaminta iš klinties, 2006 m. ji buvo rasta kultūriniame sluoksnyje rytinio Valdovų rūmų korpuso išorėje. Nors išlikusi tik dalis šios dvipusės formelės, galima konstatuoti, kad vienoje jos pusėje buvo galima išlieti stačiakampę, linijomis suformuotu, augaliniu ornamentu puoštą plokštelę. Kita pusė buvo skirta rombo pavidalo dirbinėliui, kurio augalinis ornamentas suformuotas iš įvairaus dydžio duobučių. Kokybiško akmens formelė pagaminta itin kruopščiai – ornamentai simetriški, kontūrai lygūs, įkartos lygiagrečios. Abiejose pusėse yra po vieną duobutę skirtą tvirtinimui su kita formos dalimi.

XIV–XV a. datuojamų skirtingų pavidalų akmeninių liejimo formų Vilniaus pilių teritorijoje rasta bent kelios dešimtys. Taip pat aptikta ir metalo lydimo tiglių, išsilydžiusių spalvotų metalų fragmentų, įvairios žaliavos atliekų. Atsižvelgiant į aprašytąją formelę bei kitus su juvelyrika susijusius radinius, galima teigti, kad aptariamu laikotarpiu pilyje aktyviai dirbo nemažas skaičius amatininkų, metalą apdirbusių ne tik šaltu būdu, bet ir liejusių įvairiausius papuošalus, dekoro elementus bei kitus dirbinius.

Medžiagą parengė Povilas Blaževičius
Fotografas Vytautas Abramauskas

Atnaujinta 2024-11-21

 

 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kirvis

20250217

Atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies ir vėliau Valdovų rūmų teritorijoje aptikta įvairių tipų kirvių iš skirtingų laikotarpių. Iki šiol mokslininkų diskusijos dėl tam tikrų kirvių tipų paskirties išlieka aktyvios ir nevienareikšmės. Tyrėjai nesutaria, kiek iš šių kirvių buvo pritaikyti kasdieniams darbams, o kiek jų buvo naudojami kaip ginklai mūšyje. Tik atidžiai išnagrinėjus kiekvieno kirvio konstrukciją, svorį, dydį bei kitus techninius duomenis, galima gana aiškiai atskirti kirvius, kurie buvo skirti tik darbui, nuo sukurtų kovai. Taip pat negalima atmesti galimybės, kad kai kurie kirviai buvo universalūs – jie galėjo tarnauti tiek kaip darbo įrankiai, tiek ir kaip ginklai.

 

Plačiau

Publikuota: 2012-10-22 Atnaujinta: 2025-01-22 16:45
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika