XVI a.
29,7 x 19,0 cm
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1990 m. tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 197a/1.
Restauravo Raimonda Rudokaitė, Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 17/17 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“; Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Analogiški karniziniai kokliai ir skydelis: Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1990 m. tyrimų ataskaita, radinių inv. Nr. 197/4; 197/10; 248/1.
Restauravo Raimonda Rudokaitė, rest. prot. Nr. 15/15; 16/16; 6/52 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Karnizinis kampinis koklis padengtas geltonos, baltos, žalios ir mėlynos spalvų glazūra. Išlikusi viena kampinio koklio plokštė. Koklio centre – keturių laukų herbinis skydas. Jo širdyje Vytis (Pogoń). Pirmajame jungtinio herbo lauke Radvilų Erelis su ragų skydeliu (Trąby odmienne) ant krūtinės, antrajame lauke trys ragai (Trąby), trečiajame lauke jaučio galva su kalaviju (Pomian), ketvirtajame lauke pusmėnulis su šešiakampe žvaigžde (Leliwa). Skydą puošia kaspinas, herbą laiko skydininkai – vyro ir moters figūros, peraugančios į stilizuotą augalinį ornamentą. Koklis aptiktas atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietų korpuso rūsio E hidroizoliaciniame sluoksnyje.
Herbas kol kas nėra tvirtai susietas su konkrečiu asmeniu, atskiruose jo laukuose esantys herbai priskirtini Radvilų, Astikų, Sakavičių ir Manvydų giminėms. Manoma, kad herbas galėtų būti siejamas su vienu iš Radvilų. Po slaptų Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto vedybų 1547 m. liepos mėnesį Radviloms pasitaikė galimybė sustiprinti savo giminės pozicijas ir autoritetą kunigaikščių titulais. 1547 m. rudenį diplomatinės misijos Vienoje metu Mikalojus Radvila Juodasis Erelio herbą ir kunigaikščių titulus iš Čekijos karaliaus Ferdinando I ir Šventosios Romos imperatoriaus Karolio V išsirūpino sau, taip pat broliui Jonui ir pusbroliui Mikalojui. Žygimantas Augustas 1549 m. sausio 25 d. patvirtino šiuos titulus. 1549 m. gegužės mėnesį buvo pasiektas galutinis Barboros Radvilaitės, kaip teisėtos Žygimanto Augusto žmonos, pripažinimas ir gautas sutikimas jos karūnacijai. Tuo pat metu karalienės pusbrolius Joną ir Mikalojų Rudąjį Žygimantas Augustas ėmė tituluoti Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikščiais. Gali būti, kad koklių pagaminimas vienaip arba kitaip yra susijęs su šiais įvykiais.
Medžiagą parengė Ėrika Striškienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Kuncevičius A. „Die Kacheln aus dem Palast der Großfürsten in Vilnius“, in: [Ausst.-Kat. Duisburg 1992]: Ausst.-Kat. Archäologische Schätze aus Litauen. Begleitband zur gleichnamigen Ausstellung. Kultur – und Stadthistorisches Museum Duisburg 11.10.1992–10.01.1993. Museum der Stadt Regensburg 7.3.– 16.5.1993, hrsg. von E. Kiel, Duisburg, 1992, S. 79–134.
Kuncevičius A. „Kokliai su herbais ir figūrinėmis kompozicijomis“, in: Kultūros barai, 1991, Nr. 10, p. 71–74.
Ragauskienė R. „Nuo valdos iki kunigaikštystės: Radvilų Dubingiai (XVI a.–XVII a. pradžia)“, in: Lietuvos pilys, t. 3, Vilnius, 2007, p. 77–93.
Striškienė Ė. „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologiniai radiniai / Archaeological Finds at the Palace of the Grand Dukes of Lithuania“, in: Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai. Albumas / Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle. History and Collections. Album, sudarytojai / compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius 2010, p. 75–91.
