VIII a.–IX a. pr.
Geležis
Striška G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Vidinio kiemo archeologinių tyrimų 2005 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 8422.
Restauravo Rima Niunkienė, rest. prot. Nr. 369/4803 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
2005 m., atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų vidiniame kieme, 60 cm skersmens ir 35–40 cm gylio duobėje kartu su ietigaliu rastas pjautuvas. Jo ašmenys matuojant tiesia linija yra 22,5 cm ilgio. Geležtės plotis siekia iki 2,4 cm, storis – 0,6 cm. Geležtė stipriai išgaubta, įkotė (šiuo atveju nulūžusi) turėjusi būti atlenkta, beveik sudarant buką kampą.
Dirbinys pagal formą priskiriamas vėlyvajam pjautuvų tipui. Panašios formos – išgaubti ir su atlenkta įkote – pjautuvai Vakarų ir Vidurio Europoje naudoti nuo paskutinių amžių pr. Kr. Jie labiau išplito romėniškuoju ir tautų kraustymosi laikotarpiais. VIII–IX a. tokio tipo pjautuvai pasirodo Rytų Europos miškų zonoje – baltų ir rytų slavų gentyse, kur keičia ankstesnių tipų pjautuvus. Ypač jie buvo paplitę Rytų Lietuvoje. Tokie pjautuvai naudoti ir vėlesniais laikais. Jų forma, iš esmės nepakitusi, išliko iki mūsų dienų.
Pjautuvo archeologinis kontekstas (rastas kartu su VII a.–IX a. pradžia datuojamu ietigaliu) leidžia šį radinį datuoti VIII a.–IX a. pradžia. Taigi tai yra vienas ankstyvesnių tokio tipo radinių Lietuvoje.
Pjautuvas, tikėtina, sietinas su ankstyvosios gyvenvietės kultūriniu sluoksniu. Tačiau aplinkybė, kad jis buvo aptiktas duobėje kartu su ietigaliu, neleidžia atmesti galimybės, kad tai gali būti įkapė iš suardyto kapo (vėliau gyvenvietės vietoje įrengto pilkapyno?), auka arba dirbinių lobis.
Medžiagą parengė Augustina Kurilienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Tautavičius A. Vidurinis geležies amžius Lietuvoje (V–IX a.), Vilnius, 1996.
Минасян Р. С. „Классификация серпов восточной Европы железного века и раннего средневековья“, in: Археологический сборник, Ленинград, 1978, вып. 19, с. 74–85.
