VII a.–IX a. pradžia
Geležis
Striška G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Vidinio kiemo archeologinių tyrimų 2005 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 8423.
Restauravo Rima Niunkienė, rest. prot. Nr. 369/4802 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
2005 m., atliekant Vilniaus Žemutinės pilies vidinio kiemo archeologinius tyrimus, maždaug 60 cm skersmens ir 35–40 cm gylio duobėje kartu su pjautuvu rastas ietigalis.
Tai įtveriamasis ietigalis lauro lapo formos plunksna su briauna. Bendras ietigalio ilgis yra 23 cm, plunksna – 10,2 cm ilgio, 2,3 cm pločio, 0,7 cm storio. Įtvaro galas užlenktas.
Kadangi įtveriamųjų ietigalių tvirtinimas prie koto yra ne toks tvirtas, manoma, kad jie buvo skirti svaidomosioms ietims. Tai patvirtintų ir nedideli plunksnos matmenys. Greičiausiai užlenktas įtvaro galas turėjo tvirčiau laikyti ietigalį kote.
Ši ietigalių forma (VIII tipas pagal Vytauto Kazakevičiaus tipologiją) yra palyginti reta. Jų kilmė siejama su finougrais. Įtveriamieji ietigaliai lauro lapo formos plunksna buvo labiau paplitę latgalių, žiemgalių ir sėlių gentyse. Lietuvoje, išskyrus šiaurinę dalį, jų aptikta vos vienas kitas.
Įtveriamieji ietigaliai lauro lapo formos plunksna Lietuvos teritorijoje pasirodė VII a. ir buvo naudojami iki IX amžiaus. Tiesa, įvairių formų (kai kurios jų gana artimos aprašomajai) įtveriamieji ietigaliai baltų ginkluotėje išliko ir vėliau. Įdomi detalė – 1392–1396 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės „ПЕЧАТЬ“ tipo monetų averse vaizduojamas būtent įtveriamasis ietigalis.
Ietigalis pagal stratigrafiją gali būti siejamas su ankstyvąja gyvenviete. Tačiau tai, kad jis aptiktas duobėje kartu su pjautuvu, neleidžia atmesti galimybės, jog tai gali būti įkapė iš suardyto kapo.
Medžiagą parengė Augustina Kurilienė
Fotografai Vytautas Abramauskas (prieš restauravimą), Sigita Venckūnienė (po restauravimo)
Panaudota literatūra:
Tautavičius A. Vidurinis geležies amžius Lietuvoje (V–IX a.), Vilnius, 1996.
Kazakevičius V. „Ietigaliai Lietuvoje V–VIII a. (1. Įtveriamieji)“, in: Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. A serija, t. 4 (65), Vilnius, 1978, p. 37–45.
Remecas E. Vilniaus Žemutinės pilies pinigų lobis. XIV a. pabaiga, Vilnius, 2003.
Volkaitė-Kulikauskienė R. Lietuviai IX–XII amžiais, Vilnius, 1970.
Казакявичюс В. Оружие балтских племен II–VIII веков на территории Литвы, Вильнюс, 1988.
