Statinės dangtis su Kvirkato žaidimo lauku

Aktualu iki 2013-02-03

XV a.
Blaževičius P., Bugys P. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. LDK Valdovų rūmų rytų ir šiaurės korpusų prieigų archeologinių tyrimų 2006–2008 m. ataskaita, radinio inv. Nr. Md-329.
Konservavo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 198/760 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Medinių statinių dangčių arba dugnų, datuojamų XIV a. pab.–XVI a. pr., Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje aptikta nemažai. Tačiau vos keli kuo nors išsiskiria – yra su skylėmis, arba išpjaustytais amatininko ar savininko ženklais. Vienas surastas dangtis unikalus tuo, kad jo viršuje išraižytas žaidimo laukas.

XV a. datuojamas dirbinys aptiktas 2007 metais, vykdant archeologinius tyrinėjimus į šiaurę nuo Valdovų rūmų rytų korpuso. Išlikusiame, apytiksliai 625 mm skersmens statinės dugno arba dangčio fragmente nevisai taisyklingai išpjaustytas 227 x 214 mm dydžio žaidimo laukas. Kvadratinį lauką sudaro 16 mažų (nuo 50 x 50 mm iki 55 x 55 mm dydžio) langelių, vienas didelis (150 x 150 mm dydžio) ir dvi įžambinės. Kol kas tai vienintelis dirbinys, liudijantis, kad Lietuvoje Viduramžiais buvo žinomas ir Kvirkato žaidimas.

Pirmą kartą šis žaidimas paminėtas arabų autoriaus, mirusio 976 m., darbe „Kitab-al Aghani“.

Arabiškas žaidimo pavadinimas buvo el-quirka, o per arabų invazijas Ispanijoje išplitusiam žaidimui suteiktas alquerque vardas. Arabiško pavadinimo el-quirkat reikšmė nėra aiški, todėl lietuviškai pavadinimą siūloma transliteruoti kaip kvirkat ir žaidimą vadinti tiesiog Kvirkatu.

Žaidimo taisyklės gana paprastos, primena žaidimą šaškėmis. Kiekvienas žaidėjas turi po 12 vaikštukų. Vaikštukai išdėstomi linijų susikirtimo taškuose. Žaidžiant vaikštuku galima judėti linija pirmyn, atgal ir į šoną. Žaidėjai vienas po kito atlieka po vieną ėjimą, stengdamiesi nukirsti priešininko vaikštuką jį peršokdami.

Kvirkato žaidimas, iš karaliaus Alfonso knygos Libro del Acedrex, XIII a. pab.: http://games.rengeekcentral.com/F91V.html

Kvirkato žaidimas, XV a. rankraščio fragmente: Bodleian Library, 1999, MS. Bodl. 264, fol. 76 verso: http://image.ox.ac.uk/images/bodleian/ms.bodl.264/76v.jpg

Medžiagą parengė Povilas Blaževičius
Fotografas Vytautas Abramauskas
Piešinio autorius Mantvidas Mieliauskas

Panaudota literatūra:
Blaževičius P. Seniausieji Lietuvos žaislai, Vilnius, 2011.
​Blaževičius P. „Žaidimai ir žaislai“, in: Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje, sudarytojas V. Urbanavičius, Vilnius, 2010, p. 305–307.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Stepono Batoro portretas

20250210

Grafikos darbe pavaizduotas Lenkijos ir Lietuvos valdovas Steponas Batoras (1575/1576–1586) – jauniausias Transilvanijos vaivados Stepono VI (1477–1534) ir Onos Kotrynos Telegdi (1492–1547) sūnus. Po Izabelės Jogailaitės sūnaus Jono Žygimanto mirties buvo išrinktas Transilvanijos kunigaikščiu (1571–1576). 1574 m. valdovui Henrikui Valua (1573–1575) atsisakius Abiejų Tautų Respublikos sosto ir 1575 m. Lenkijos didikams išrinkus Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) seserį Oną Jogailaitę (1523–1596), Steponas Batoras išrinktas Lenkijos karaliumi su sąlyga, kad taps jos sutuoktiniu.

 

Plačiau

Publikuota: 2013-01-28 Atnaujinta: 2024-08-23 09:09
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika