Šventoji Šeima su šv. Kotryna ir šv. Jonu Krikštytoju

Aktualu iki 2013-02-10

XVI a.
Venecija (?), Italija
Polidoras da Lančijanas (Polidoro da Lanciano, apie 1515–1565) (?)
Drobė, aliejus, 71 x 86 cm
Inv. Nr. VR-252

Paveikslą 2007 m. spalio 1 d. Lietuvos dailės muziejus būsimam Valdovų rūmų muziejui įsigijo „Zanni Antiquariato di Zanni Luigi & C. S.n.c.“ (Italija) antikvariate. 2009 m. gegužės 27 d. eksponatas perduotas Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams.

Polidoras da Lančijanas (Polidoro da Lanciano, dar žinomas kaip Polidoro Lanzani, Polidoro de Rezi, Polidoro Veneziano, Polidoro de Renzi di Lanzano, apie 1515–1565 Venecijoje) – Ticiano (Tiziano) aplinkos Renesanso dailininkas, kūręs daugiausia Venecijoje. Apie P. da Lančijaną išlikę nedaug žinių, tačiau jo darbai rodo, kad dailininkas dažnai tapė Šventosios Šeimos, Madonos su šventaisiais tema.

Valdovų rūmams įsigytas paveikslas, priskiriamas P. da Lančijanui, vaizduoja vieną iš šv. Kotrynos Aleksandrietės (IV a.) stebuklų – Mistines sužadėtuves. Tai labai dažnas šv. Kotrynos gyvenimo siužetas pristatomas Renesanso dailėje.

Šv. Kotryna Aleksandrietė – filosofų, mokinių ir mokytojų globėja. Teigiama, kad ji buvusi karališkos kilmės – Aleksandrijos princesė ir karalienė, nepaprasto grožio, mokymu ir iškalba garsėjusi nuo pat mažens. Tapusi karaliene, priėmė krikščionių tikėjimą ir buvo pakrikštyta dykumų atsiskyrėlio. Remiantis paplitusia versija, Kotrynos mokytojas atsiskyrėlis jai padovanojo Švč. Mergelės Marijos ir Jėzaus Kristaus paveikslą. Karštos Kotrynos maldos pirmiausia privertusios Kūdikėlį atsigręžti į ją, vėliau, kai jos tikėjimas dar išaugo ir sustiprėjo, Kūdikėlis Jėzus Kotrynai užmovė ant piršto žiedą. Ši tema plito italų tapyboje nuo XIV a. pradžios. P. da Lančijanui priskiriamame paveiksle matome Švč. Mergelę Mariją, laikančią ant kelių Kūdikėlį Jėzų. Jis dešinėje rankoje laiko žiedą ir tiesia jį link šv. Kotrynos dešinės rankos bevardžio piršto, kurį laiko savo kairiosios rankos pirštais. Šv. Kotryna vaizduojama klūpinti, kairėje rankoje ji laiko visiems kankiniams būdingą palmės šakelę. Renesanso tapyboje Mistinių šv. Kotrynos sužadėtuvių siužetas dažnai papildomas ir kitais asmenimis, pavyzdžiui, greta Švč. Mergelės Marijos dar būna vaizduojama jos motina Ona bei sužadėtinis Juozapas. P. da Lančijanui priskiriamame paveiksle už Švč. Mergelės Marijos yra jos sužadėtinis Juozapas, o greta šv. Kotrynos stovi šv. Jonas Krikštytojas, laikantis jam būdingą simbolį – nendrinį kryžių.

P. da Lančijano kūrinių esama įvairiuose pasaulio muziejuose (Meno ir istorijos muziejuje (Viena), Nacionalinėje dailės galerijoje (Vašingtonas), Luvro muziejuje (Paryžius) ir kt.). Paveikslas „Šventoji Šeima su šv. Kotryna ir šv. Jonu Krikštytoju“ eksponuojamas Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A) parodoje „Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai“

Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Janonienė R. Atsiliepimas apie paveikslą „Šventoji Šeimyna su šv. Kotryna ir šv. Jonu Krikštytoju“, Vilnius, 2007 (rankraštis).
Krikščioniškosios ikonografijos žodynas, sudarytoja D. Ramonienė, Vilnius, 1997, p. 160–161.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai. Albumas / Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle. History and Collections. Album, Vilnius, 2010, p. 410.

Kiti šaltiniai:
http://www.fitzmuseum.cam.ac.uk/explorer/index.php?oid=587 [žiūrėta 2013-02-01]
http://www.nga.gov/fcgi-bin/tinfo_f?object=43 [žiūrėta 2013-02-01]
http://bilddatenbank.khm.at/KHMSearch/viewPerson?id=763 [žiūrėta 2013-02-01]
http://www.culture.gouv.fr/public/mistral/joconde_fr?ACTION=CHERCHER&FIELD_1=AUTR&VALUE_1=POLIDORO%20LANZANI&DOM=All
&REL_SPECIFIC=1&IMAGE_ONLY=CHECKED
 [žiūrėta 2013-02-01]

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Adatos

20240916

Seniausios adatos – kaulinės, naudotos nuo Akmens amžiaus (taip pat ir Viduramžiais). Metalinės adatos gamintos nuo Bronzos amžiaus.
Adatų archeologai randa tiek gyvenamosiose vietovėse, tiek moterų, vaikų, vyrų kapuose. Tradicija įdėti adatas ir adatines laidojant buvo žinoma ir kitur, pavyzdžiui, Skandinavijoje. Ji išsilaikė iki pat XX a. pradžios. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriniuose šaltiniuose taip pat užfiksuotas paprotys įdėti adatų ir siūlų laidojant moteris.

Plačiau

Publikuota: 2013-02-04 Atnaujinta: 2013-02-04 08:25
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika