Koklis su Sforcų giminės herbu

Aktualu iki 2013-02-17

XVI a. vid.
Kairioji plokštė 23,8 x 14,9 cm; dešinioji – 21,7 x 14,7 cm
Skydas 12 x 10 cm
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijos 1990 m. tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 194a/1.
Restauravo Raimonda Rudokaitė, rest. prot. Nr. 2/2 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Karnizinis kampinis koklis su herbiniu skydeliu aptiktas atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų pietinio korpuso E rūsio hidroizoliaciniame sluoksnyje. Koklis padengtas geltonos, baltos, žalios, mėlynos ir violetinės spalvų glazūra. Kampinėse koklio plokštėse vaizduojamas stilizuotas augalo žiedas. Tarp plokščių įkomponuotas renesansinis herbinis skydelis (jame vaizduojamas žaltys, ryjantis kūdikį) – Sforcų (Sforza) giminės herbas.

Herbą Sforcos perėmė iš Viskončių (Visconti) giminės: Frančeskas Sforca (Francesco Sforza) vedė paskutinio Viskončių giminės atstovo Filipo Marijos Viskončio (Filippo Maria Visconti) dukterį Bjanką Mariją Viskonti (Bianca Maria Visconti) ir nuo 1450 m., tapęs Milano kunigaikščiu, priėmė uošvio herbą.

Viskončių ir Sforcų giminių herbai astrologiniame kodekse „De Sphaera“ (1496 m.), saugomame Modenos Esčių universitetinėje bibliotekoje (Biblioteca Estense Universitaria):
http://www.codicesillustres.com/catalogue/de_sphaera/index_files/Sforza_Visconti.jpg

Vokietijos karalius ir Šventosios Romos imperatorius Maksimilianas I (Maximilian I) per savo pasiuntinį Zygmundą fon Herberšteiną (Siegmund von Herberstein) Vilniuje 1517 m. kovo 4 d. supiršo Bario ir Milano kunigaikštytę Boną Sforcą (1494–1557) su Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Žygimantu Senuoju (1506–1548). 1518 m. Krokuvoje jie susituokė, ir Bona Sforca buvo vainikuota Lenkijos karaliene.

Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Bonos Sforcos (1518–1548) herbas Krokuvos Vavelio karališkosios pilies koklyje:
http://www.wawel.krakow.pl/en/zdjecia/d193.jpg

Didžioji dalis XVI a. I p. renesansinių koklių, per archeologinius tyrimus aptiktų Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijoje, taip pat siejama su šia santuoka bei 1529 m. įvykusia iškilminga devynmečio Žygimanto Augusto pakėlimo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ceremonija ir pačių renesansinių rezidencinių rūmų statyba, trukusia iki 1530 m. gaisro. Pagal pietinio rūmų korpuso rūsyje atliekant archeologinius tyrimus rastus XVI a. I p. koklius yra parengtos keturių krosnių rekonstrukcijos (rekonstrukcinių projektų autorius dr. Gintautas Rackevičius (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“). Trys iš jų yra pastatytos atkuriamų rūmų pietinio korpuso II aukšto renesansinėse menėse. XVI a. vid. krosnis, kurią rekonstruojant panaudotas karnizinis kampinis koklis su Sforcų giminės herbu, bus pastatyta rūmų rytinio korpuso III aukšte, kur ir buvo spėjami Bonos Sforcos apartamentai. 1539 m. rugpjūčio 25 d. laiške iš Krokuvos Bona Sforca davė nurodymus Vilniaus tijūnui ir pilininkui Šimkai Mackevičiui dėl laiptų į karališkąjį sodą, kurie Bonai pageidaujant iš pradžių turėjo būti sujungti su jos aukštutiniais apartamentais, tačiau paaiškėjus, kad tai per daug sudėtinga, išėjimas-terasa įrengta kiek žemiau, iki karalienės kambarinių gyvenamųjų patalpų (projektui vadovavo architektas Bernardinas Zanobis de Džanotis (Bernardino Zanobi de Gianotis).

Medžiagą parengė Ėrika Striškienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Kuncevičius A. „Die Kacheln aus dem Palast der Großfürsten in Vilnius“, in: [Ausst.-Kat. Duisburg 1992]: Ausst.-Kat. Archäologische Schätze aus Litauen. Begleitband zur gleichnamigen Ausstellung. Kultur – und Stadthistorisches Museum Duisburg 11.10.1992–10.01.1993. Museum der Stadt Regensburg 7.3.– 16.5.1993, hrsg. von E. Kiel, Duisburg, 1992, s. 79–134.
Kuncevičius A. „Kokliai su herbais ir figūrinėmis kompozicijomis“, in: Kultūros barai, 1991, Nr. 10, p. 71–74.
Rackevičius G. „Krosnys“, in: Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje, sudarytojas Vytautas Urbanavičius, Vilnius, 2010, p. 123–135.
Rackevičius G. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Vilniuje. XVI a. koklinių krosnių rekonstrukcijaXVI a. koklių katalogas, Vilnius, 2012.
Striškienė Ė. „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologiniai radiniai / Archaeological Finds at the Palace of the Grand Dukes of Lithuania“, in: Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai. Albumas / Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle. History and Collections. Album, sudarytojai / compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 75–91.
Vitkauskienė B. R. „XVIXVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai istoriniuose šaltiniuose“, in: Vilniaus Žemutinė pilis XIV a.XIX a. pradžioje: 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, Vilnius, 2006, p. 72128.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Publikuota: 2013-02-11 Atnaujinta: 2013-09-11 09:13
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika