XIII a. pab.–XIV a. pr.
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Tyrimai į vakarus ir pietus nuo Valdovų rūmų pietinio korpuso pietvakarinio kontraforso 1997 m., radinių inv. Nr. Pl. 45–46.
Konservavo Aušra Lukaitytė, rest. prot. Nr. 1/9621; 2/9622 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Vilniaus Žemutinės pilies Mažasis aptvaras, pastatytas XIII a. pab., buvo ankstyviausias mūrinių statinių kompleksas Lietuvoje. Archeologiniai duomenys liudija, kad XIII a. pab.–XIV a. pr. tai nebuvo vien tik gynybinių statinių kompleksas. Tiriant Mažojo aptvaro III etapo pietinės sienos pamatus po jais buvo surastas medinis rostverkas. Atliekant dendrochronologinius tyrimus nustatyta, kad mediniam rostverkui naudota 1326–1327 m. žiemą kirstų ąžuolų bei pušų mediena. Tarp rostverko kuoliukų rasti akmenys bei ankstesniuose statiniuose buvusių plytų dalys. Aptikti šešių profilinių plytų (naudotų mūrijant skliautus ir angokraščius) bei dviejų keraminių apdailos detalių fragmentai.
Surastos dvi analogų Lietuvoje neturinčios keraminės apdailos detalės. Kaimyniniuose kraštuose vartų, durų ir langų apvadams puošti naudotos iš įvairaus akmens iškaltos detalės. Lietuvoje lengvai apdirbamo akmens nėra. Duomenų, kad XIII a. pab.–XIV a. pr. apdirbti tinkamas akmuo būtų atvežamas iš svetur, taip pat nėra. Todėl, anot Napaleono Kitkausko, „mūsų protėviai šiuo atveju elgėsi išradingai ir praktiškai: portalo virš sąramos esantį nemažos apimties elementą (timpaną) montavo iš vietinės medžiagos – degto molio plytų“.
Pirma detalė 20,5 x 21,4 cm dydžio ir 12,5 cm storio. Jos fasadinėje pusėje suformuotas profilis, primenantis arkos pradžią ir į vidinę pusę nukreiptą smailėjančio apvado dalį. Antra detalė 12 x 14 cm dydžio ir 12,5 cm storio. Jos fasadinėje pusėje suformuotas profilis, primenantis arkos pradžią ir iš vidinės pusės ją puošiančią tarsi augalinio ornamento juostą. Iš išlikusio ornamento fragmentų galima pastebėti gotikai ar net romanikai būdingų bruožų.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino valdymo laikais plečiant Mažąjį aptvarą buvo griaunami ir ankstesni statiniai, kuriuose naudoti dekoratyviniai elementai. Tai leidžia teigti, kad ankstyviausioje XIII a. pab.–XIV a. pr. mūrinėje pilyje buvo ir rezidenciniai reprezentaciniai statiniai.
Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Kitkauskas N. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2009, p. 263.
Kitkauskas N. Vilniaus pilys, Vilnius, 2012, p. 104–105, il. 167.
Pukienė R., Ožalas E. „Medinės konstrukcijos po Valdovų rūmų pamatais“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 1: MMIX–MMX, comparavit G. Striška, Vilnae, MMXI, p. 150–152, 160.
Ožalas E. „Tyrimai Valdovų rūmų pietinio korpuso išorėje“, in: Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, atsakingasis redaktorius V. Urbanavičius, t. 5, Vilnius, 2003, p. 50, il. 115–116.
