Gotikinis koklis su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbu

Gotikinis koklis su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbu
Aktualu iki 2013-03-17

XV a. vid.–XV a. II p.
Ilgis 16,0 cm
Ožalas E., Montvilaitė E. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Valdovų rūmų vidinio kiemo archeologiniai tyrimai 2006–2008 m., radinio inv. Nr. 75.

Gotikinio koklio su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbu fragmentas rastas 2006 m. kasinėjant Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų vidinį kiemą krosnies sąvartose. Koklis padengtas ruda glazūra. Plokštėje vaizduojamas heraldiškai į dešinę pusę jojantis raitelis su virš galvos iškeltu kalaviju. Už raitelio nugaros – vėlyvosios gotikos skydas su Jogailaičių kryžiumi. Koklio piešinys labai stilizuotas, tačiau galima atpažinti Vakarų Europai būdingą kalavijo formą ir šalmo, vadinamo basinetu, atmainą.

Valdovų rūmų teritorijoje aptinkami gotikiniai krosnių kokliai datuojami XV a. viduriu–XV a. II puse. Nemaža dalis šių koklių – herbiniai. Molinių plokščių fragmentų, kuriuose vaizduojamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbas, rasta ir daugiau. Vieni jų padengti žalia glazūra, kiti – išvis neglazūruoti.

Basinetas: http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/8/8f/05-183.png.

Medžiagą parengė Eglė Zaveckienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai. Albumas / Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle. History and Collections. Album, sudarytojai / compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Marsas ir Venera

Marsas ir Venera

20251103

Po 64 metų Romos gaisro imperatorius Neronas (54–68) pradėjo didžiules statybas ant Eskvilino kalvos. Didingo komplekso svarbiausiu statiniu tapo Aukso rūmai (lot. Domus Aurea), kurių puošybai gausiai naudotas auksas, o sienos ir lubos buvo dekoruotos stiuko lipdiniais ir freskomis. Tačiau vos po kelerių metų mirus Neronui statybos darbai buvo sustabdyti. Didžiulis kompleksas su rūmais ir kitais pastatais palaipsniui užstatytas, o Aukso rūmai atsidūrė po žeme. Tik XV a. pabaigoje juos naujai atrado Renesanso dailininkai, kurie tyrinėjo ir kopijavo antikines freskas. Vėlesniais amžiais susidomėjimas šiomis freskomis tik didėjo.
 
XVIII a. aštuntame dešimtmetyje Romos antikvaras Ludovikas Miris (Ludovico Mirri, 1738–1786) pradėjo kasinėjimus buvusių imperatoriaus Nerono rūmų vietoje. 1774 m. jis pakvietė dailininką Pranciškų Smuglevičių ir architektą Vinčencą Breną (Vincenzo Brenna, 1747–1820) nupiešti atrastas antikinio pastato freskas. Piešiant buvo atkurtos ir trūkstamos freskų dalys. Remdamasis dailininkų sukurtais piešiniais, grafikas Markas Karlonis (Marco Carloni, 1742–1796) parengė grafikos darbus, kuriuos atskirame albume „Tito termų liekanos ir jų vidaus tapyba“ (Vestigia delle terme di Tito e loro interne pitture) 1776 m. Romoje išspausdino L. Miris. Iš viso leidinyje publikuoti 59 Aukso rūmų sieninės tapybos vaizdai.

 

Plačiau

Publikuota: 2013-03-11 Atnaujinta: 2013-03-12 08:34
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika