Karolis
Aktualu iki 2013-03-24

II–IV a.
Emalis
Skersmuo 1,1 cm
Striška G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Vidinio kiemo archeologinių tyrimų 2005 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 4011.

2005 m. atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų vidiniame kieme, ankstyvosios gyvenvietės sluoksnyje rastas emalio karolis. Jis yra rutulio formos, tamsaus pagrindo su įlydytomis baltomis, geltonomis, raudonomis ir žalsvai melsvomis netaisyklingomis dėmelėmis (198 tipo e grupė pagal Magdalenos Tempelman-Mončynskos (Magdalena Tempelmann-Mączyńska) tipologiją).

Emalio ir stiklo karoliai senajame geležies amžiuje sudaro vieną gausiausių iš Romos imperijos provincijų importuotų dirbinių grupių. Karoliai buvo suveriami į kaklo apvaras. Neretai jie komponuoti kartu su gintaro, žalvario karoliais, įvairiais kabučiais, įvijomis. Retais atvejais buvo nešiojami ir pavieniui.

Daugiausia tokių karolių randama Vakarų, Vidurio ir Šiaurės Lietuvos laidojimo paminkluose, t. y. teritorijose, kurios buvo arčiau prekybos kelių ir palaikė glaudesnius ryšius su pagrindiniais to meto prekybos centrais. Užnemunėje ir Rytų Lietuvoje emalio ir stiklo karolių aptinkama gerokai rečiau.

Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje buvusioje gyvenvietėje rastas karolis įdomus dar ir tuo, kad tokie karoliai baltų kraštams nėra būdingi. Artimiausios ir vienintelės analogijos Lietuvoje yra du emalio karoliai iš Pakalnių (Vilniaus r.) pilkapio 7 kapo 2. Daugiausia šio tipo karolių randama Paelbyje, Pomeranijoje, Pavyslyje ir Padunojyje.

Medžiagą parengė Augustina Kurilienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Bliujienė A., Bračiulienė R. „Prašmatniosios Barbaricum paribio diduomenės moterys ir jų vyrai“, in: Lietuvos archeologija, t. 30, Vilnius, 2007, p. 39–68.
Michelbertas M. „Prekybiniai ryšiai su Romos imperija“, in: Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I–XIII a., red. M. Michelbertas, Vilnius, 1972, p. 5–125.
Michelbertas M. Senasis geležies amžius Lietuvoje, Vilnius, 1986.
Tempelmann-Mączynska M. „Die Perlen der römischen Kaiserzeit und der frühen Phase der Völkerwanderungszeit im mitteleuropischen Barbaricum“, in: Römisch-germanische Forschungen, Bd. 43, Mainz am Rhein, 1985.
Vaitkevičius V. „Pakalnių pilkapiai“, in: Lietuvos archeologija, t. 26, Vilnius, 2004, p. 47–72. 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Gobelenas „Aleksandro Didžiojo ir Statiros vestuvių šventė“ (serija „Aleksandro Didžiojo istorija“)

Gobelenas „Aleksandro Didžiojo ir Statiros vestuvių šventė“ (serija „Aleksandro Didžiojo istorija“)

20251208

Briuselio dirbtuvėse išaustame gobelene vaizduojamas įvykis iš Aleksandro Didžiojo gyvenimo. Šis Antikos karvedys, Makedonijos karalius (336–323 pr. Kr.) sukūrė imperiją, kuri vienijo daugybę tautų ir užėmė didžiulę teritoriją, apimančią dalį pietų Europos ir didelę dalį Vidurinės Azijos. Ilgai kovojęs su persų valdovu Darijumi III, Aleksandras jį nugalėjo Iso mūšyje 333 pr. Kr., o 324 m. pr. Kr. Sūzuose (dab. Šušas, Iranas) vedė Darijaus III dukterį Statirą. Šių vestuvių scena pavaizduota muziejaus turimame gobelene. Iš istorinių šaltinių žinoma, kad vestuvės buvo labai iškilmingos. Kartu su Aleksandru vietines moteris vedė daug jo bendražygių bei pavaldinių.

 

Plačiau

Publikuota: 2013-03-18 Atnaujinta: 2013-03-28 10:41
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika