Knygos apkalas

Aktualu iki 2013-03-10

XV–XVI a.
Plotis ir ilgis 31 mm, storis 2 mm, plokštelės storis 1 mm
Varis
Montvilaitė E., Ožalas E., Žvirblys A. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio korpuso išorės ir prieigų į rytus nuo Valdovų rūmų (trasa III) 2004–2006 m. ataskaita, radinio inv. Nr. M 1312.
Konservavo Aldona Skučienė, rest. prot. Nr. 176/5650 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Knygos apkalas buvo rastas į pietryčius nuo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietrytinio kampo, durpingos žemės su griuvenomis sluoksnyje. Jame rastas apkalas datuojamas XV–XVI a. (atsižvelgiant į apkalo stilistiką sluoksnio datavimas sutampa su apkalo datavimu).

Tai rombo formos dirbinys, kurio pakraštėliai ties centru yra iškarpyti. Palei pakraštėlius yra stilizuotos virvelės ornamentas. Dirbinys turi dvi 3 mm skersmens apvalias skylutes, skirtas apkalui pritvirtinti prie knygos viršelio. Šis apkalas puošė knygos viršelio centrinę dalį. Kad tai yra centrinis knygos viršelio apkalas, liudija pritvirtinti skirtų skylučių kiekis bei pati apkalo forma.

Apkalo centrinėje dalyje yra apskritimo formos iškilimas su mažu įdubimu viduryje (stilizuota dekoratyvinės vinutės galvute?). Dažnai šioje vietoje būdavo paslėptas papildomas tvirtinimo elementas (vinutė), tačiau kartais, net jei apkalas turėdavo kitokį tvirtinimo būdą, ant jo vis tiek būdavo padaroma tvirtinimo imitacija.

Kol kas dar nėra pakankamai duomenų, kad būtų galima tiksliai pasakyti, kodėl taip buvo daroma. Galimi du variantai: pirmasis, kad egzistavo skirtingos, įvairių paskirčių (diržų, piniginių, dekoratyvinių interjero detalių) dekoratyvinių apkalų gaminimo tradicijos. Kitų tipų apkaluose tvirtinimo detalėmis sukurta kompozicija dėl estetinio patrauklumo galėjo būti perkeliama ir į knygų apkalus. Tai ir patvirtintų knygos apkaluose naudotas dekoratyvinės centrinės apkalo dalies papildomo pritvirtinimo imitavimas.

Antroji ir labiau tikėtina teorija yra ta, jog toks iškilimas galėjo būti tiesiog apkalo puošybos dalis. Šis iškilimas apkalui suteikia simetriškumo ir kartu yra augalinio ornamento pradžia.

Dar vienu šio knygos apkalo puošybos elementu būtų galima laikyti keturis pusmėnulio formos iškilimus. Šie koreliuodami su centriniu iškilimu apkalui suteikia plastiškumo bei imituoja gėlę su keturiais žiedlapiais.

Aptariamasis centrinės knygos dalies apkalas tiek savo ornamentika, tiek pačia forma puikiai reprezentuoja XV–XVI a. knygų apkalų puošybą. Jų simetriškumas sušvelninamas lengvai vilnijančiais augaliniais ornamentais taip sudarant „tvarkingo“ meniškumo pojūtį, kuris labai būdingas gotikos laikotarpio knygų apkalų puošybai.

Medžiagą parengė Laura Grybauskaitė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Adler G. Handbuch Buchverschluss und Buchbeschlag, Wiesbaden, 2010.
Prideaux S.T. An historical sketch of bookbinding, London, 1893.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Vyriškų pusbačių pora

20240610

2002 m., atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, buvo surasta gausi XVII a. pirmąja puse datuojamų odinių radinių kolekcija. Ji aptikta prie pietinio Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų korpuso, viename iš čia buvusios drenažo sistemos šulinių.

Plačiau

Publikuota: 2013-03-04 Atnaujinta: 2013-02-26 13:01
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika