Aktualu iki 2024-05-26
Lombardija, Italija, XVII a. I p.
Medis, kaulas, vario lydinys; 42 x 53 x 32 cm
 
Inv. Nr. VR-326
 
Kabinetą 2008 m. balandžio 28 d. iš privataus asmens Italijoje būsimam Valdovų rūmų muziejui įsigijo Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. 2009 m. gegužės 27 d. baldas perduotas Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams.
 
Kabinetas – nedidelis baldas su dvejomis arba vienomis durelėmis priekyje ir nedideliais stalčiais arba ertmėmis viduje. Neretai tokio tipo balduose būdavo įrengiamos mažos slėptuvės vertingiausiems daiktams laikyti.
 
Kabinetai atsirado XVI a., o jų pirmtaku laikomas ispaniškas baldas vargueño (kitaip bargueño). Dažniausiai iš riešutmedžio gamintas baldas pasižymėjo kuklia išore, tačiau viduje buvo daug simetriškai išdėstytų ir gausiai dekoruotų stalčiukų bei durelių. XVI a. kabinetai labai išpopuliarėjo Šventosios Romos imperijoje, valdant Habsburgams – Karoliui V ir jaunesniajam jo broliui Ferdinandui I. Pastarasis augo Ispanijoje, tad su juo ir jo aplinka tokio tipo baldai plito Europoje. Pagrindiniais kabinetų gamybos centrais tapo Augsburgas, Niurnbergas ir Insbrukas, netrukus kabinetus imta gaminti Italijoje, Nyderlanduose ir Prancūzijoje.
 
Tokio tipo baldai buvo skirti smulkiems daiktams laikyti, kai kuriais atvejais, su į apačią atvožiamomis durimis, naudoti ir kaip rašomieji stalai. Ilgainiui buvo pradėti gaminti kabinetai, skirti įvairioms kolekcijoms saugoti. Juose buvo laikomi medaliai, monetos, mineralų pavyzdžiai ir pan.
 
Aptariamas kabinetas sukurtas XVII a. I pusėje Lombardijoje, greičiausiai Milane. Jis buvo pritaikytas monetoms arba medaliams saugoti – daiktai buvo sudėti į pailgus neaukštus stalčius. Nors šie stalčiai neišliko, tačiau yra likusios jiems įdėti pritaikytos medinės detalės. Baldo paviršius dekoruotas juodmedžiu ir kaulinėmis plokštelėmis, kuriose nupiešti kariai, dėvintys antikinius šarvus, laikantys skydus ir ietis. Kitose plokštelėse pavaizduoti ginklai, muzikos instrumentai, gėlės ir pastatai.
 
 
Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografas Mindaugas Kaminskas
 
Naudota literatūra
 
Avižinis D. „Valdovų rūmų muziejaus XVI–XVII a. kabinetai“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 2 (MMXI), comp. G. Striška, Vilnius, 2012, p. 359–363.
 
Bulanda-Lenczowska S. Sepety z wieku XVI i XVII, Warszawa, 1986.
 
Dailės žodynas, atsak. red. J. Mulevičiūtė, Vilnius, 1999, p. 177.
 
Riccardi-Cubitt M. Un Art Europeen – Le Cabinet, Paris, 1993, p. 189.
 
Kabinetas medaliams saugoti (Luvras, Prancūzija),

https://collections.louvre.fr/en/ark:/53355/cl010105020 [žiūrėta 2024-05-10].

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kredensas

20250609

Prancūzijos karaliaus Karolio VIII pradėti ir jo įpėdinių Liudviko XII ir Pranciškaus I vykdyti Italijos karai netikėtai padarė labai didelę įtaką meno raidai. Per 1494–1559 m. karus Prancūzijos kariuomenė buvo užėmusi Florenciją, Romą ir Neapolį. Žmonės, užaugę gotikos aplinkoje, pirmą kartą pamatė naujoviškus renesansinius miestus, rūmus, paveikslų pilnas dirbtuves ir dar daug visko, kas juos labai domino ir skatino įsigyti ar kitais būdais parsivežti į savo gimtinę. Amžininkai mini, kad iš Italijos į Prancūziją keliavo ilgos vilkstinės, prikrautos įvairių daiktų. Kartu vyko meistrai – dailininkai, auksakaliai, skulptoriai ir net baldžiai. Luaros slėnyje tuo metu pradėtos atkurti ar statyti valdovo ir jam artimų didikų rezidencijos, į kurias persikėlė valdovo dvaro gyvenimas, atsirado pirmieji šalyje renesanso ženklai. Naujasis stilius ilgainiui išplito po visą Prancūziją, buvo pastebimas ir baldų puošyboje.
Pirmieji kredensai (it. credenza – indauja) sukurti XV a. Italijoje. Pradžioje tai buvo neaukštos spintelės, puoštos drožinėtais elementais. XVI a., sekant prancūzų meistrais, pradėti gaminti dviaukščiai kredensai. Dviejų dalių kredensas, vadinamasis armoire à deux corps, atsirado Paryžiuje valdant Prancūzijos karaliui Henrikui II (1519–1559). 

 

Plačiau

Publikuota: 2024-05-20 08:43 Atnaujinta: 2024-05-20 09:28
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika