Konstancijos Habsburgaitės portretas

 

Konstancija Habsburgaitė (1588–1631) gimė Austrijos erchercogo Karolio I ir Marijos Onos Bavarietės šeimoje. Ji buvo tryliktas jųdviejų vaikas. 1605 m. gruodžio 11 d. ištekėjo už Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Vazos (1587/1588–1632). Dvidešimt dvejais metais jaunesnė nuotaka buvo pirmosios valdovo žmonos Onos Habsburgaitės (1573–1598) sesuo. 

 

Konstancija buvo uoli katalikė. Nemažai didikų nenoriai priėmė naująją valdovo žmoną dėl jos kilmės (vokietė, kilusi iš Habsburgų). Požiūris į valdovę pasikeitė tik jos gyvenimo pabaigoje. Konstancija labai domėjosi politika, nors pati didelės įtakos įvykiams nepadarė. Ši Žygimanto Vazos santuoka laikoma sėkminga, apie artimus poros santykius liudija faktas, kad 1611 m., per karą su Maskva, Konstancija, norėdama būti arčiau vyro (tuo metu jis gyveno Smolenske), persikėlė į Vilnių. Pora kartu nugyveno dvidešimt šešerius metus, abu siejo tie patys pomėgiai, ypač muzika. Turėjo septynis vaikus, penki iš jų sulaukė brandaus amžiaus. Konstancija mirė 1631 m., taip ir neatsigavusi po patirto saulės smūgio. Žygimantas Vaza labai skaudžiai išgyveno šią netektį ir pats netrukus mirė.

 

Valdovės atvaizdas įkomponuotas į ovalą, apsuptą architektūriniais rėmais su figūromis. Po portretu matomas asmenį identifikuojantis įrašas: Constantia von Österreich / Königin von Polen. Greta įrašo yra numeris 71. Portrete Konstancija pavaizduota iki klubų, dėvinti brangakmeniais dekoruotą suknelę su vėduokline apykakle, kairėje rankoje laiko vėduoklę. Portretas sukurtas pagal Klodą Diuflo (Claude Duflos, 1665–1727), remiantis Antuano Pezė (Antoine Pezey, minimas 1695–1710) darbu, publikuotu leidinio Histoire genealogique de la maison de Gondi... antrajame tome (Paryžius, 1705). Tačiau prie minėto portreto nurodyta ne Konstancija, o Fransuaza Margerita de Sily (Françoise Marguérite de Silly, 1584–1625), Filipo Emanuelio de Gondi (Philippe Emmanuel de Gondi, 1580–1662) žmona. Portreto kompozicija, suknelė ir jos dekoras, papuošalai, rankų padėtis patvirtina, kad jis sukurtas pagal Fransuazos Margeritos de Sily portretą, neturint pačios Konstancijos atvaizdo. Tokia tradicija, kai nesant reikiamo asmens atvaizdo panaudojamas kito asmens portretas ir prirašomas reikiamas vardas, buvo plačiai paplitusi visoje Europoje.

 

Aptariamas portretas yra iš Franco Kristofo fon Kevenhiulerio (Franz Christoph von Khevenhüller, 1588–1650), Habsburgų diplomato, leidinio Conterfet-Kupferstich… pirmojo tomo, išleisto 1721 metais. Leidinyje, sudarytame iš dviejų tomų, buvo publikuoti Europos monarchų, jų žmonų, karvedžių, Habsburgų dvaro pareigūnų, popiežių, Turkijos sultonų ir kt. atvaizdai. 1721–1722 m. leidinio Conterfet-Kupferstich... pirmasis ir antrasis tomai išleisti keliais skirtingais variantais – su numeriais, kaip aptariamasis, ir be numerių prie portretų. Nors portretai ir biografijos prie jų leidimuose išdėstyti vienodu eiliškumu, tačiau tą patį portretą skirtinguose leidiniuose neretai supa skirtingi rėmeliai.