Konstancijos Habsburgaitės portretas

Konstancijos Habsburgaitės portretas
Aktualu iki 2023-02-12
Johanas Kristofas Sysangas (Johann Christoph Sysang, 1703–1757) (?)
1721
Popierius, vario raižinys; 33,3 x 21,5 cm 
Inv. Nr. VR-604
2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)
 
Konstancija Habsburgaitė (1588–1631) gimė Austrijos erchercogo Karolio I ir Marijos Onos Bavarietės šeimoje. Ji buvo tryliktas jųdviejų vaikas. 1605 m. gruodžio 11 d. ištekėjo už Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Vazos (1587/1588–1632). Dvidešimt dvejais metais jaunesnė nuotaka buvo pirmosios valdovo žmonos Onos Habsburgaitės (1573–1598) sesuo. 
 
Konstancija buvo uoli katalikė. Nemažai didikų nenoriai priėmė naująją valdovo žmoną dėl jos kilmės (vokietė, kilusi iš Habsburgų). Požiūris į valdovę pasikeitė tik jos gyvenimo pabaigoje. Konstancija labai domėjosi politika, nors pati didelės įtakos įvykiams nepadarė. Ši Žygimanto Vazos santuoka laikoma sėkminga, apie artimus poros santykius liudija faktas, kad 1611 m., per karą su Maskva, Konstancija, norėdama būti arčiau vyro (tuo metu jis gyveno Smolenske), persikėlė į Vilnių. Pora kartu nugyveno dvidešimt šešerius metus, abu siejo tie patys pomėgiai, ypač muzika. Turėjo septynis vaikus, penki iš jų sulaukė brandaus amžiaus. Konstancija mirė 1631 m., taip ir neatsigavusi po patirto saulės smūgio. Žygimantas Vaza labai skaudžiai išgyveno šią netektį ir pats netrukus mirė.
 
Valdovės atvaizdas įkomponuotas į ovalą, apsuptą architektūriniais rėmais su figūromis. Po portretu matomas asmenį identifikuojantis įrašas: Constantia von Österreich / Königin von Polen. Greta įrašo yra numeris 71. Portrete Konstancija pavaizduota iki klubų, dėvinti brangakmeniais dekoruotą suknelę su vėduokline apykakle, kairėje rankoje laiko vėduoklę. Portretas sukurtas pagal Klodą Diuflo (Claude Duflos, 1665–1727), remiantis Antuano Pezė (Antoine Pezey, minimas 1695–1710) darbu, publikuotu leidinio Histoire genealogique de la maison de Gondi... antrajame tome (Paryžius, 1705). Tačiau prie minėto portreto nurodyta ne Konstancija, o Fransuaza Margerita de Sily (Françoise Marguérite de Silly, 1584–1625), Filipo Emanuelio de Gondi (Philippe Emmanuel de Gondi, 1580–1662) žmona. Portreto kompozicija, suknelė ir jos dekoras, papuošalai, rankų padėtis patvirtina, kad jis sukurtas pagal Fransuazos Margeritos de Sily portretą, neturint pačios Konstancijos atvaizdo. Tokia tradicija, kai nesant reikiamo asmens atvaizdo panaudojamas kito asmens portretas ir prirašomas reikiamas vardas, buvo plačiai paplitusi visoje Europoje.
 
Aptariamas portretas yra iš Franco Kristofo fon Kevenhiulerio (Franz Christoph von Khevenhüller, 1588–1650), Habsburgų diplomato, leidinio Conterfet-Kupferstich… pirmojo tomo, išleisto 1721 metais. Leidinyje, sudarytame iš dviejų tomų, buvo publikuoti Europos monarchų, jų žmonų, karvedžių, Habsburgų dvaro pareigūnų, popiežių, Turkijos sultonų ir kt. atvaizdai. 1721–1722 m. leidinio Conterfet-Kupferstich... pirmasis ir antrasis tomai išleisti keliais skirtingais variantais – su numeriais, kaip aptariamasis, ir be numerių prie portretų. Nors portretai ir biografijos prie jų leidimuose išdėstyti vienodu eiliškumu, tačiau tą patį portretą skirtinguose leidiniuose neretai supa skirtingi rėmeliai. 
 
 
 
Medžiagą parengė Rita Lelekauskaitė-Karlienė
Fotografas Mindaugas Kaminskas

Naudota literatūra
Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2009–2015. Exhibition catalogue, sud. / comp. D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Vilnius, 2016, p. 100–101, kat. III. 11.
Jakubowski T. Grafika. Portrety. Zamek Królewski w Warszawie – Muzeum i Fundacja Zbiorów im. Ciechanowieckich. Katalog zbiorów, Warszawa, 2017, s. 252, kat. 228.
Lepszy K. „Anna Austrjanczka“, in: Polski słownik biograficzny, t. 1, z. 1, Kraków, 1935, s. 132–133.
Ochmann-Staniszewska S. Dynastia Wazów w Polsce, Warszawa, 2006, s. 128–131.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

20261116

Ši knyga – tai kalvinistų giesmynas ir maldynas su daugiabalsėmis (keturbalsėmis) liturginėmis giesmėmis lietuvių kalba.
Pirmą kartą „Kancionalas“ išspausdintas 1781 m. Karaliaučiuje, Hartungų spaustuvėje. Leidinys parengtas pagal 1653 m. Kėdainiuose išspausdintame evangelikų reformatų giesmių ir maldų rinkinyje „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ buvusį giesmyną, sudariusį kalvinistų giedamosios liturgijos pagrindą XVII–XVIII amžiuje. Psalmyną su giesmėmis iš lenkų kalbos išvertė ir šiam leidiniui parengė Kėdainių burmistras Steponas Jaugelis-Telega (apie 1600 – po 1666). Pridėjus papildomus 8 psalmių vertimus ir 50 giesmių, 1781 m. buvo išspausdintas „Kancionalas“. Leidinį sudarė 108 lietuviškos psalmės, 207 lietuviškos giesmės ir trys priedai. Kalbinė analizė rodo, kad leidinio sudarytojas – vienas asmuo. Ilgą laikąmanyta, kad knygą parengė reformatų dvasininkas Mykolas Cerauskis (1753–1824). Tuo suabejojo tyrėjai Zigmas Zinkevičius, Ingė Lukšaitė ir Birutė Kabašinskaitė. Pastaroji atliko lyginamąją neabejotinai M. Cerauskio rengtų tekstų ir „Kancionalo“ analizę bei padarė išvadą, kad jis greičiausiai nėra leidinio sudarytojas. 

 

Plačiau

Publikuota: 2023-02-06 08:35 Atnaujinta: 2023-02-06 10:19
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika