Karnizinis koklis su vienaragiais

Aktualu iki 2023-02-05
XVI a. pab. – XVII a. pr.
Dydis – 16,6 x 11,1 cm, aukštis – 10,7 cm
Molis, glazūra
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1988 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinių sąrašo inv. Nr. 30.
 
Atliekant Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų archeologinius tyrimus rasta nemažai karnizinių koklių, puoštų stilizuotu vienaragio ornamentu. Daugiausia jų aptikta netoli pietinio rūmų korpuso.
XVI a. pabaiga – XVII a. pradžia datuojamas karnizinis koklis turi stipriai profiliuotą plokštę. Apatinę jos dalį sudaro pusapvalės formos orderis, puoštas geometriniu ir augaliniu ornamentais. Viršutinėje plokštės dalyje vaizduojami du vienas į kitą pasisukę vienaragiai, tarp kurių įsiterpęs žydintis augalas. Augalo žiedas primena tulpę arba leliją, lapai vešlūs ir simetriški. Vienaragiai vaizduojami gana stilizuotai, aptakiai, tačiau jų judrumas aiškiai išreikštas – abu gyvūnai atrodo tarsi bėgę ir sustoję priešais augalą.   
Viduramžiais tikėta magiška vienaragio rago galia – juo palietus išvalomas gyvatės nuodais užterštas vanduo. Šis vaizdinys siejamas su religiniu gyvatės ir velnio sulyginimu, kai gyvatė užnuodijo pasaulį atnešdama nuodėmę. Vienaragis simbolizuoja Jėzų Kristų, kuris atpirko žmonijos nuodėmes. 
Vienaragiai aprašomi kaip ypač stiprūs, greiti ir veržlūs, tačiau vienatvę mėgstantys ir švelnūs gyvūnai. Vienintelis žmogus, galintis sutramdyti vienaragį, yra nekalta mergelė. Sužavėtas jos tyrumo gyvūnas pats prieina ir atsigula mergaitei ant kelių arba pilvo, leidžiasi glostomas. Tai vienintelė proga medžiotojams pagauti vienaragį. Šis vaizdinys taip pat turi krikščionišką simbolinę reikšmę ir yra siejamas su Jėzaus įsikūnijimu Mergelėje Marijoje. Tačiau nuo XIV a. vienaragio medžioklės ir nekaltos mergelės paveikslas įgauna kitų reikšmių. Šis vaizdinys taip pat tampa piršlybų ir vedybų alegorija – narsus jaunuolis turi susidurti su pavojais ir kančia, kad pelnytų mylimosios palankumą. Mitinė vienaragio, sutramdyto mergelės, vilionė Viduramžiais tapo stipriausiu įvaizdžiu sakraliniame mene. Vienaragiai netrukus papuošė didikų rūmus, buvo vaizduojami bažnyčiose.
Nuo XV a. vienaragiai išpopuliarėja Europos heraldikoje. 1569 m. herbas su vienaragiu suteiktas Merkinės miesteliui, 1570 m. – Vištyčiui. Jis vaizduotas ir keliolikos bajorų giminių herbuose. Vienaragiai heraldikoje vaizduojami ir kaip skydininkai. Šiais atvejais vienaragis simbolizuoja dangiškumą, dvasingumą, nevaržomą laisvę ir skaistumą. Remiantis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbo istorine praeitimi, vienaragis kaip skydininkas pasirinktas ir kuriant šiuolaikinius Lietuvos Respublikos Prezidento bei Seimo herbus. 
 
Medžiagą parengė Aistė Kazimieraitytė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Naudota literatūra

Freeman M. B. „The Unicorn Tapestries“, in: The Metropolitan Museum of Art Bulletin, New York, 1973, t. 32, Nr. 1, p. 177–224.
Galkus J. Lietuvos Vytis, Vilnius, 2009.
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1988 m. archeologinių tyrimų ataskaita, Vilnius, 1988.
Lavers Ch. The Natural History of Unicorns, New York, 2010.
Wade W. C. The Symbolisms of Heraldry, London, 1898.
Publikuota: 2023-01-30 10:40 Atnaujinta: 2023-01-26 14:55
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika