Gervės kaulai

Gervės kaulai – pastaibis, žastikaulis ir šlaunikaulis (fotografas Vytautas Abramauskas)
Aktualu iki 2013-06-30

XV a.
Blaževičius P., Bugys P., Kaminskaitė I. Valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpusų prieigų 2006–2008 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. Ost. 88.

Valdovų rūmų aplinkoje ir visoje Vilniaus Žemutinėje pilies teritorijoje atliekant archeologinius tyrimus surasta itin daug vertingų artefaktų, reprezentuojančių XV a. gyventojų aprangą, karybą, pramogas ir daugelį kitų kasdienio gyvenimo sričių. Neišvaizdūs ir iš pirmo žvilgsnio neįdomūs atrodantys kultūriniuose sluoksniuose randami gyvūnų kaulai taip pat yra svarbus žinių apie Viduramžių mitybą ir medžioklę šaltinis.

Vištų ir žąsų kaulai pilies teritorijoje nėra retenybė, tačiau vieno iš didžiausio Lietuvos paukščio – gervės – kaulų aptikta vos keli. 2008 metais atliekant archeologinius tyrimus į šiaurę nuo Valdovų rūmų rytų korpuso buvo surasti trys pilkosios gervės (lot. Grus grus) kaulai – pastaibis, žastikaulis ir šlaunikaulis. Nors identifikuoti tik trys kaulai, o išsamesnei analizei duomenų stinga, tačiau archeologijos žinias galima papildyti istoriniais šaltiniais. Pavyzdžiui, gervės minimos Pirmajame Lietuvos Statute kaip viena iš laukinėje gamtoje aptinkamų paukščių veislių. Šie paukščiai dažnai tapdavo kilmingų medžiotojų laimikiu. Gervių medžioklės džiaugsmus ir ypatumus glaustai aprašo ir Mikalojus Husovianas, pabrėždamas, kad šie paukščiai gaudyti visur: „Nei betupėdamas medy, nei sparnais kapodamas orą, / Nei vandens vidury paukštis mirties neišvengs.“ Kita vertus, užsimenama, kad šie paukščiai buvo ne tik medžiojami, bet ir laikomi žvėrynuose dėl savo egzotiškos išvaizdos ir plunksnų, kurios naudotos ir drabužiams puošti.

Remiantis archeologijos duomenimis ir rašytiniais šaltiniais, galima teigti, kad pilkosios gervės Viduramžiais buvo ne tik medžiojamos ir gaudomos, bet ir auginamos, o greičiausiai ir veisiamos nelaisvėje – valdovo dvare.

Gervių medžioklė Tacuinum Sanitatis, fol. 70v, Prancūzijos nacionalinė biblioteka (Bibliothèque nationale de France)
http://visualiseur.bnf.fr/ConsulterElementNum?O=IFN-08100553&E=JPEG&Deb=140&Fin=140&Param=C

Gervės
http://www.planetofbirds.com/Master/GRUIFORMES/Gruidae/pics/Crane.jpg

Medžiagą parengė Povilas Blaževičius
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.), parengė I. Valikonytė, S. Lazutka, E. Gudavičius, Vilnius, 2001, p. 247.
Husovianas M. Raštai, sudarė S. Narbutas, vertė B. Kazlauskas [ir kt.], Vilnius, 2007, p. 137.
Samsonowicz A. Łowiectwo w Polsce Piastów i Jagiellonów, Warszawa, 2011, s. 140.


  1. Pasinaudota piešiniu iš http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/d/d2/Grus_grus_skull.png. 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

20261116

Ši knyga – tai kalvinistų giesmynas ir maldynas su daugiabalsėmis (keturbalsėmis) liturginėmis giesmėmis lietuvių kalba.
Pirmą kartą „Kancionalas“ išspausdintas 1781 m. Karaliaučiuje, Hartungų spaustuvėje. Leidinys parengtas pagal 1653 m. Kėdainiuose išspausdintame evangelikų reformatų giesmių ir maldų rinkinyje „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ buvusį giesmyną, sudariusį kalvinistų giedamosios liturgijos pagrindą XVII–XVIII amžiuje. Psalmyną su giesmėmis iš lenkų kalbos išvertė ir šiam leidiniui parengė Kėdainių burmistras Steponas Jaugelis-Telega (apie 1600 – po 1666). Pridėjus papildomus 8 psalmių vertimus ir 50 giesmių, 1781 m. buvo išspausdintas „Kancionalas“. Leidinį sudarė 108 lietuviškos psalmės, 207 lietuviškos giesmės ir trys priedai. Kalbinė analizė rodo, kad leidinio sudarytojas – vienas asmuo. Ilgą laikąmanyta, kad knygą parengė reformatų dvasininkas Mykolas Cerauskis (1753–1824). Tuo suabejojo tyrėjai Zigmas Zinkevičius, Ingė Lukšaitė ir Birutė Kabašinskaitė. Pastaroji atliko lyginamąją neabejotinai M. Cerauskio rengtų tekstų ir „Kancionalo“ analizę bei padarė išvadą, kad jis greičiausiai nėra leidinio sudarytojas. 

 

Plačiau

Publikuota: 2013-06-24 Atnaujinta: 2013-06-24 23:22
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika