XVII–XVIII a.
Plotis 10 mm, ilgis 34 mm, storis 2 mm, plokštelės storis 1 mm
Varis
Montvilaitė E., Ožalas E., Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. LDK valdovų rūmų pietinio korpuso prieigų (plotai 9-11, trasa I, trasa II) archeologinių tyrimų 2004–2006 m. ataskaita, radinio inv. Nr. M 316.
Konservavo Dainius Šavelis, rest. prot. Nr. 304/4737 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Knygos apkalas rastas 11-ame plote po XVII a. pradžios grindiniu. Tai 34 mm ilgio, 10 mm pločio ir 3 mm storio vario dirbinys, kurio forma imituoja į dešinę pusę žiūrinčio žmogaus (šventojo?) skulptūrėlę. Dirbinio pradžioje ir pabaigoje matomos dvi apvalios skylutės. Apkalo pradžioje esanti skylutė (skersmuo 4 mm) buvo naudojama apkalui susegti su kitu apkalu. Pabaigoje esanti skylutė (skersmuo 2 mm) skirta apkalui pritvirtinti prie knygos viršelio.
Aptariamasis apkalas turi analogą – jis saugomas Berlyne – Taikomosios dekoratyvinės dailės muziejuje (inv. Nr. M 2779a). Šio susegimo analogas datuojamas XVIII a. pirmąja puse. Specialistai daro prielaidą, jog jame vaizduojama vyro su ilgais lengvai krintančiais drabužiais figūra gali būti kokio nors šventojo reprezentacija. Patvirtinus šią teoriją būtų galima daryti prielaidą, jog šio tipo apkalai (tiek rastasis Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijoje, tiek jo analogas Berlyne) galėjo būti pritvirtinti ant su religija susijusių knygų. Be to, tai liudija ne tik tai, kad tematika plito iš Vakarų Europos į Lietuvą, bet ir tai, kad knygos arba jų puošybos elementai keliavo iš vienos valstybės į kitą.
XVII–XVIII a. būdinga prabanga. Tai atsispindi visose gyvenimo sferose, ne išimtis ir materialioji kultūra. Itin išraiškingos ir labai puošnios architektūros detalės, skulptūros, tapybos kūriniai. Tad ir knygų apkalai neišsiskirtų iš šio konteksto.
Knygų apkalai tampa mažais meno kūrinėliais, kurie tiek savo tematika, tiek formomis imituoja to meto skulptūras ir architektūrines dekoro detales. Pradedama naudoti ne tik specifinė religinė simbolika, vaizduojami angelai ir šventieji, atkartojamos ištisos religinės scenos (Paskutinė vakarienė, Adomo ir Ievos nuodėmė) ar – kaip aptariamajame apkale – šventojo (?) figūra.
Medžiagą parengė Laura Grybauskaitė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Adler G. Handbuch Buchverschluss und Buchbeschlag, Wiesbaden, 2010.
