Grindų plokštė su nardų žaidimo lauku

Aktualu iki 2013-07-07

XVII a. II p.
Tautavičius A., Urbanavičius V., Vailionis E. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1994 m. archeologiniai tyrimai, radinio inv. Nr. 662.
Konservavo Deimantė Baubaitė (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Žinių apie nardus Lietuvoje turime labai nedaug. Viena iš ankstyviausių yra ta, kad Kristupo Radvilos Perkūno lobyne buvo saugoma žaidimo lenta su dviem sidabriniais lošimo kauliukais ir 30 (15 auksuotų ir 15 baltų vaikštukų) vaikštukų.

Vienintelis archeologinis radinys Lietuvoje, įrodantis nardų žaidimo egzistavimą, yra gelsvai pilkos spalvos marmurizuotų klinčių apdailos detalė, rasta Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų vakarų korpuso L rūsyje. Tai – 400 x 350 mm dydžio architektūros detalės fragmentas, ant kurio aštriu įrankiu išraižytas žaidimo laukas. Palei du sveikus kraštus matyti 12 įrėžtų trikampių, išdėliotų dviem eilėmis vienas priešais kitą. Virš abiejų trikampių eilių ties viršūnėmis įrėžta po lygiagrečią liniją. Iš pradžių ši apdailos plokštė buvo kaip grindų, sienų ar kitokios interjero apdailos plytelė, tačiau vėliau jos paviršiuje buvo išraižytas nardų žaidimo laukas. Įvertinus lauką išlikusioje detalės dalyje, galima teigti, kad plokštė turėjo būti labai didelė – 35 cm pločio ir net apie 62,5 cm ilgio. Atsižvelgiant į trikampių pagrindo plotį, vidutiniškai apie 6 cm, galima spėti, kad žaidimui buvo naudojami proporcingai dideli (bent 3–4 cm skersmens) žaidimo vaikštukai.

Yra manoma, kad žaidimo laukas turėtų būti datuojamas XVII a. II p, ir spėjama, kad jį pasigamino Maskvos kariuomenės kareiviai, 1655–1661 m. dislokuoti Vilniaus pilyje. Vėliau jis buvo tiesiog išmestas tvarkant rūmų aplinką.

Nardų žaidimas, XIII a. vitražas, Šv. Julijono katedra Le Mane, Prancūzija
http://www.medievalart.org.uk/lemans/Clerestory/jpeg/Le_Mans_Bay_210_Panel_D1.jpg

Nardų žaidimas, XV a. pab. rankraštyje
http://tarvos.imareal.oeaw.ac.at/server/images/7008592.JPG

Medžiagą parengė Povilas Blaževičius
Fotografas Vytautas Abramauskas
Rekonstrukcinio piešinio autorius Mantvidas Mieliauskas

Panaudota literatūra:
Blaževičius P. Seniausieji Lietuvos žaislai, Vilnius, 2011.
Endrei W. Spiele und Unterhaltung im alten Europa, Hanau, 1988.
Paliušytė A. „1584 metų Kristupo Radvilos Perkūno lobyno inventorius“, in: Istorija ir elitinės kultūros teigtys. Vilniaus dailės akademijos darbai, Dailė, t. 14, Vilnius, 1998, p. 157–163.
Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1994–1995 metų tyrimai), t. 4, Vilnius, 1999. 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Varpelis

20240617

Nedidelis iš vario lydinio nulietas varpelis yra dekoruotas įvairiomis figūromis ir augaliniais ornamentais. Jo apačioje matomas įrašas lotynų kalba NOMEN DOMINI BENEDICTUM SIT (liet. „Tebūnie palaimintas Viešpaties vardas“). Viršuje esanti rankenėlė puošta stovinčių berniukų atvaizdais.

Plačiau

Publikuota: 2013-07-01 Atnaujinta: 2013-07-01 08:22
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika