Publikuota 20230123
Aktualu iki 2023-01-29
Johanas Frankas (Johann Franck)
Popierius, vario raižinys; 29,1 x 19,3 cm
Inv. Nr. VR-595
2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)
Kristupas Zigmantas Pacas (1621–1684) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėjas. Stepono Kristupo Paco (1587–1640) ir Onos Rudaminaitės-Pacienės (m. 1642) sūnus. 1632–1638 m. kartu su vyresniuoju broliu Stanislovu Eustachijumi studijavo Krokuvos universitete (Lenkija). Vėliau abu broliai studijas tęsė Italijoje – Paduvos ir Perudžos universitetuose. Paskui jie trejus metus studijavo Austrijos Graco universitete. 1642 m. Kristupas Zigmantas Pacas Olandijos Leideno universitete studijavo karo inžinerijos dalykus – matematiką ir teisę. Trumpam į gimtinę didikas buvo grįžęs po tėvo mirties 1640 metais. Gavęs žinią apie vyresniojo brolio Stanislovo Eustachijaus ir motinos mirtį, sugrįžo į Lietuvą. Pirmąsias Vilkaviškio seniūno pareigas Kristupas Zigmantas Pacas gavo 1633 m., būdamas 12 metų. 1646 m. paskirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiuoju vėliavininku, 1656 m. – pakancleriu, 1658 m. jam suteiktos kanclerio pareigos. Buvo Kauno, Pinsko, Astravo seniūnas, administravo Alytaus ir Gardino ekonomijas. Talentingas diplomatas, dalyvavo pasirašant 1660 m. Olyvos taikos sutartį su švedais. Dalyvavo karuose su kazokais ir Rusija. Kristupo Zigmanto pastangomis nutarta kas trečią Abiejų Tautų Respublikos Seimo sesiją rengti Gardine.
Lenkijos ir Lietuvos valdovo rinkimuose didikas išreiškė paramą Mykolui Kaributui Višnioveckiui (valdė 1669–1673). Priklausė sąjungai, nukreiptai prieš Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį Joną Sobieskį (valdė 1674–1696), Radvilų ir Sapiegų gimines.
1654 m. Kristupas Zigmantas Pacas vedė Lenkijos ir Lietuvos valdovės Liudvikos Marijos Gonzagos iš Nevero (Ludwika Maria Gonzaga de Nevers, 1611–1667) dvariškę Klarą Izabelę de Maji-Laskaris (Klara Isabelle de Mailly Lascaris, 1630–1685). Pora susilaukė vienintelio sūnaus, jis mirė kūdikystėje, vos aštuonių dienų amžiaus, 1661 metais. Visą turtą testamentu paliko sūnėnui Kazimierui Mykolui Pacui.
Kristupas Zigmantas Pacas buvo meno mecenatas, fundavo Pažaislio kamaldulių vienuolyno ir Jiezno bažnyčios statybas. Palaidotas paties funduotoje Pažaislio bažnyčioje, greta sūnaus ir žmonos.
Kristupo Zigmanto Paco portretas įkomponuotas į ovalius rėmelius, didikas pavaizduotas iki krūtinės, pasisukęs į kairę pusę, dėvintis kailiu pamuštą deliją ant žipono, su pečius siekiančiais plaukais. Po portretu yra identifikacinis įrašas su nurodytomis pareigybėmis: CHRISTOFORO PAZZI GRAND CANCELliere / DI LITUANIA AMMINISTRATORE DELL’ / ECONOMIA DI GRODNA &. Graviūros kairiajame kampe matyti autoriaus signatūra – J[ohann] Franck S:[culpsit].
Kristupas Zigmantas Pacas panašiai vaizduojamas Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomame portrete, tik pasisukęs į priešingą, dešinę, pusę. Žinoma ir daugiau didiko portretų, kuriuose labai panašiai, kaip ir aptariamame portrete, vaizduojami jo veido bruožai, šukuosena, apdarai. Tačiau delija dažniausiai yra susegta.
Portretas yra iš Galeaco Gvaldo Priorato (Galeazzo Gualdo Priorato, 1606–1678) veikalo Historia di Leopoldo Cesare... (Viena, 1670–1674). Jame pristatomos imperatoriaus Leopoldo I politinės ir karinės pergalės 1656–1670 m. laikotarpiu. Veikalo graviūras kūrė įvairūs dailininkai, daugiausia olandai. Knygos puslapiai iliustruoti Europos monarchų ir aristokratų portretais, karo veiksmų scenomis, pilių vaizdais, žemėlapiais. Vėliau knygos iliustracijos buvo naudojamos kituose veikaluose. Iš viso išleisti trys Historia di Leopoldo Cesare... tomai: I ir II tomai pasirodė 1670 m., III tomas – 1674 metais.
Medžiagą parengė Rita Lelekauskaitė-Karlienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Naudota literatūra
Blinstrubaitė A. „XVII a. Pacų šeimos ir kamaldulių vienuolių laidojimo kriptų Pažaislyje išlikimas ir išsaugojimas“, in: Kauno istorijos metraštis, t. 7, Kaunas, 2006, p. 43–62.
Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2009–2015. Exhibition catalogue, sud. / comp. D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Vilnius, 2016, p. 134–135, kat. III. 28.
Jakubowski T. Grafika. Portrety. Zamek Królewski w Warszawie – Muzeum i Fundacja Zbiorów im. Ciechanowieckich. Katalog zbiorów, Warszawa, 2017, s. 389, kat. 359.
Kozak A. „Jan de Herdt, a forgotten 17th century Flemish painter“, in: Bulletin du Musée National de Varsovie, 1986, Vol. 27, No 2–4, p. 50–89.
Wasilewski T. „Pac Krzysztof Zygmunt h. Gozdowa (1621–1684)“, in: Polski słownik biograficzny, t. 24/4, z. 103, Wrocław etc., 1979, s. 710–717.
