Figūrinės plytos

Aktualu iki 2014-01-19

XV a. pab.–XVI a. I p.
Molis
Rackevičius G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Šiaurinio korpuso prieigų archeologinių tyrimų 2002 m. ataskaita, Vilnius, 2003.
Inv. Nr. 9462, 9463, 9536, 9537

2002 m. archeologai, atlikdami tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų šiaurės korpuso prieigose, aptiko gausybę radinių, tarp jų ir išlikusių sveikų gotikinių plytų.

Rastos keraminės profiliuotos plytos dažniausiai naudotos pastatų išorei puošti arba durų angokraščiams aprėminti statant Valdovų rūmų gotikinę dalį. Profiliai dažniausiai analogiški kitiems tuo laikotarpiu Lietuvoje naudotiems profilinių plytų pavyzdžiams. Jiems artimiausios greta esančių Vilniaus Šv. Onos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčių angokraščių profilinės plytos. XVI a. figūrinių plytų gamyba pasiekė tobulumo viršūnę, kadangi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmams statyti reikalingų plytų kokybei buvo keliami aukšti reikalavimai.

Iki XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje nebuvo nustatyti plytų dydžio normatyvai, naudota tik apytikrė ilgio norma – lietuviškoji pėda (32,5 cm). Pirmą kartą valstybiniai plytos standartai (3 x 6 x 12 lietuviškųjų colių) buvo įteisinti 1549 m. Žygimanto Augusto įsakymu. Lietuvos plytų gamintojai viršutinėje plytų ruošinių dalyje pirštais įspausdavo braukas – specialius griovelius plytų sukibimui su skiediniu pagerinti.

Lietuvoje, kaip ir kitose Vakarų Europos šalyse, plytos formuotos rankomis. Paruoštos molio masės būdavo įkrečiama ir įspaudžiama į medinę formą, o perteklius nubraukiamas rankomis arba medine lentele. Tokiam gaminiui formuoti reikėjo ne tik meistriškumo bei įgūdžių, bet ir fizinės jėgos spaudžiant molį į formą, vėliau iš jos išimant pusgaminį. Rankomis suformuotos plytų plokštumos buvo nevienodo šiurkštumo. Viršutinė plokštuma, susidariusi nubraukus lentele molio perteklių, lygesnė. Apatinė, gulėjusi ant smėliu pabarstyto formavimo stalo, – šiurkštesnė. Plytose galima rasti meistro įrėžtų ženklų, netyčia įspaustų pirštų arba kojų žymių, dažnai pasitaiko gyvūnų pėdų atspaudų.

Plytų gamyba Viduramžiais. Plytų gamintojas deda molio mišinio į medinę formą. Josto Amano (Jost Amman) graviūra iš knygos: Sachs H. Eygentliche Beschreibung Aller Stände auff Erden, Hoher und Nidriger, Geistlicher und Weltlicher, Aller Künsten, Handwercken und Händeln ... 1568, Leipzig, 1966.

http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/6/61/Ziegler-1568.png

Medžiagą parengė Sigutė Venckūnienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Abramauskas S. Mūrinės statybos raida Lietuvoje XIII–XVI a., Vilnius, 2012.
Kitkauskas N. Vilniaus pilys. Istorija, statyba, architektūra, Vilnius, 2012.
Levandauskas V., Taluntytė N. „Lietuviškųjų plytų kilmė ir savybės“, in: Meno istorija ir kritika / Art History and Criticism, t. 4, Kaunas, 2008.
Rackevičius G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Šiaurinio korpuso prieigų archeologinių tyrimų 2002 m. ataskaita, Vilnius, 2003. 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Brigantinos plokštelė

20240226

Per 2002 m. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų šiaurinio korpuso prieigų archeologinius tyrimus rasta ir įvairių tipų šarvų plokštelių iš pilies šturmus menančių XIV a. pabaigos – XV a. pradžios kultūrinių sluoksnių. Šioje vietoje aptikta ir brigantinos plokštelė nulūžusiu galu.

Plačiau

Publikuota: 2014-01-13 Atnaujinta: 2014-01-10 14:39
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika