Nežinomas dailininkas
Kelnas, Vokietija
XVI a.
Liepos mediena, aliejus, 191 x 80 cm
Inv. Nr. VR-685
Eksponatą 2012 m. gruodžio 17 d. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai įsigijo iš Edmondo Kelmicko.
Nežinomo Kelno dailininko arba kelių dailininkų sukurtas tapybos darbas vaizduoja Naujajame Testamente aprašomą labai gražią sceną. Paveikslo kairėje nutapyta sėdinti ir ant kelių Kūdikėlį Jėzų laikanti Švč. Mergelė Marija. Už jos vaizduojamas šv. Juozapas. Dešinėje matome Tris Karalius, kurie atėjo pasveikinti gimusio Jėzaus. Kasparas, kaip ir būdinga Europos dailėje, vaizduojamas vyriausias, priklaupęs ir dovanojantis auksinį indą. Greta Kasparo stovi jaunas Baltazaras, o šalia jo vidutinio amžiaus Merkelis. Fone esantys architektūros elementai, kartais vaizduojami kaip griuvėsiai, simbolizuoja prakartėlę. Danguje pavaizduota ryški žvaigždė, kurią sekdami Trys Karaliai surado Kūdikėlį Jėzų, tolumoje matomas miesto – Betliejaus – vaizdas. Visą sceną iš viršaus stebi angeliukas.
Jėzaus gimimas ir pagarbinimas išsamiai aprašytas Evangelijoje pagal Matą (Mt 2, 1–12). Įdomu tai, kad Biblijoje neminimas atvykusių karalių skaičius. Taip pat jie nevadinami karaliais, bet įvardijami kaip išminčiai, atkeliavę iš Rytų šalies. Manoma, kad išminčiai buvo Persijos astrologai, kurie laikydamiesi pranašystės ieškojo gimusio Izraelio karaliaus. Apie tai išgirdęs karalius Erodas I Didysis liepė išminčiams keliauti pas gimusį Kūdikėlį, kuo daugiau apie jį sužinoti ir jam pranešti. Sekdami žvaigždę, išminčiai atkeliavo į Betliejų ir, pamatę Mariją su Kūdikėliu Jėzumi, puolė ant žemės, jį pagarbino ir įteikė jam dovanų – aukso, smilkalų ir miros.
Krikščionių rašytojas Tertulijonas, gyvenęs apie 160–200 m. Kartaginoje, pirmasis išminčius pavadino karaliais. Ankstyvosios krikščionybės dailėje išminčiai buvo vaizduojami du, keturi arba net šeši. VI–VII a. buvo paaiškinta simbolinė dovanų reikšmė. Auksas reiškia pagarbą Jėzui kaip karaliui, smilkalai – pagarbą jo dieviškumui, o mira, vartojama mirusiesiems balzamuoti, – užuomina apie būsimą Išganytojo mirtį. IX a. Ravenos vyskupas Tris Karalius įvardijo Kasparu, Merkeliu ir Baltazaru. Nuo ankstyvųjų Viduramžių išminčiai įkūnija tris tuo metu žinomas pasaulio šalis – Europą, Aziją ir Afriką. Dailėje neretai vaizduojama ne tik pagarbinimo scena, bet ir išminčių kelionė, gausios jų palydovų gretos, o kartais ir kitos susijusios scenos – Apreiškimo piemenims scena, karaliaus Erodo liepimu vykdytos kūdikių žudynės.
Valdovų rūmų muziejaus įsigytas paveikslas galėjo būti suveriamojo altoriaus dalis. Šiuo metu jis restauruojamas Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre, o ateityje bus eksponuojamas Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose.
Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografas Jurgis Pilipavičius
Panaudota literatūra:
Krikščioniškosios ikonografijos žodynas, sudarė Dalia Ramonienė, Vilnius, 1997, p. 90.
Sztuka niemiecka 1450-1800 w zbiorach polskich, red. M. Maćkowska, Kielce, 1996, s. 58, 61.
Interneto prieiga
http://biblija.lt/index.aspx?cmp=reading&doc=BiblijaRKE1999_Mt_2 (žiūrėta 2013-12-16).
