XVIII a.–XIX a. pr. (?)
Ožalas E., Montvilaitė-Zaveckienė E., Žvirblys A. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. LDK valdovų rūmų pietinio korpuso prieigų (trasa III) archeologinių tyrimų 2004–2006 m. ataskaita, radinio inv. Nr. Md 204.
Restauravo Deimantė Baubaitė, Kotryna Koncevičiūtė, rest. prot. Nr. 190/752 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
XVI a. ketvirtajame dešimtmetyje į Vilniaus Žemutinę pilį buvo nutiesta pirmoji vandentiekio trasa. Ja vanduo buvo atvestas iš pietų pusės, greičiausiai iš Vingrių šaltinių. Pirmojo vandentiekio trasa veikiausiai baigėsi šuliniu – rezervuaru Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų kieme. Toks įrenginys pavaizduotas priešais vėlyvosios gotikos stiliaus rūmus Georgo Brauno (Georg Braun) ir Franso Hogenbergo (Frans Hogenberg) „Pasaulio miestų atlase“ („Civitates orbis terrarum“) 1581 m. Vilniaus plane-panoramoje.
Mediniai vandentiekio vamzdžiai buvo gaminami iš pušinių rąstų, išgręžus šerdį. Rastų vamzdžių skersmuo svyravo tarp 25–36 cm, ilgis siekė net 9 m. Tarpusavyje vamzdžiai buvo sujungiami metalinėmis cilindro formos movomis, ties viduriu turinčiomis iškilų žiedą. Movų ilgis svyravo tarp 10–13 cm, skersmuo tarp 11–17 cm.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų nuolatinėje ekspozicijoje galima pamatyti į pietryčius nuo rūmų, Gedimino kalno pietinėje papėdėje, archeologų rastus du medinius vandentiekio vamzdžius su juos jungiančia metaline mova. Tai 3,2 ir 0,7 m ilgio vamzdžių dalys, padarytos iš 35–36 cm skersmens pušinių rąstų. Šie vamzdžiai priklausė vienai iš vėlyviausių medinio vandentiekio trasų, kuri Vilniaus Žemutinėje pilyje buvo nutiesta jau pasibaigus XVII a. septintajam dešimtmečiui. Dendrochronologinių tyrimų duomenys kol kas negali padėti patikslinti, kada buvo kirsti medžiai, kurių rąstai naudoti vandentiekio vamzdžiams gaminti. Atrodo, kad nutiestos trasos turėjo pasiekti pastatus, buvusius Gedimino kalno pietinėje papėdėje.
Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Pukienė R. „Archeologinių radinių medienos rūšies tyrimai“, in: Tarp kasdienybės ir prabangos. Restauruoti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologiniai radiniai, sudarytojas A. Puškorius, Vilnius, 2011, p. 28, 58.
Urbanavičius V. „Šuliniai ir vandentiekis“, in: Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų rezidencija Vilniuje, sudarė V. Urbanavičius, Vilnius, 2010, p. 160–162.
