Aktualu iki 2014-02-23

XVI a.
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio, rytinio ir vakarinio korpusų prieigų 2002 m. archeologinių tyrimų ataskaita, Vilnius, 2003, radinio inv. Nr. Md. 91
Restauravo Deimantė Baubaitė ir Dainius Šavelis, rest. prot. Nr. 428/10048 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Šalia Neries ir Vilnios santakos įkurta Vilniaus Žemutinė pilis buvo apsupta natūraliais vandens telkiniais. Greičiausiai dėl to, kad pirmiausia jų vandenį naudojo pilies statytojai ir gyventojai. Tikėtina, kad pastačius pilies gynybines sienas naudoti upių vandenį tapo sudėtinga. Pačioje pilies teritorijoje gruntinis vanduo slūgso labai aukštai. Todėl, norint apsirūpinti vandeniu, XIV–XV a. galėjo būti kasami šuliniai. Deja, atliekant archeologinius tyrimus šio laikotarpio šulinių iki šiol nerasta. Kol kas ankstyviausias šulinys, datuotas 1490 m., rastas į šiaurę nuo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų.

XVI a. medinių šulinių rasta į pietryčius ir šiaurę nuo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų. Vienas jų rastas 2002 m. 5 plote, 10 m į pietus nuo rūmų pietrytinio kampo. Rentinis šulinys, šiuo metu puošiantis rūmų ekspoziciją, buvęs apie 2,2 m gylio. Šulinys sunertas iš 8–10 x 18–20 cm dydžio pušinių ir eglinių pusrąsčių. Vidinė šulinio anga maždaug 1 x 1 m dydžio. Sprendžiant iš istorinių šaltinių, XVI a. vid. į pietryčius nuo rūmų buvęs sodas, tad šis šulinys greičiausiai buvo skirtas sodo priežiūrai.

Šis eksponatas unikalus ir savo išsaugojimo istorija – šulinys buvo iškeltas ir konservuotas neišardytas. Dendrochronologiniais tyrimais nustatyta, kad šulinys datuojamas XVI a. 7 dešimtmečiu. Tai vienas didžiausių taip išsaugotų medinio kultūros paveldo įrenginių, eksponuojamų Lietuvoje.

Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografai Vytautas Abramauskas ir Aloyzas Bertašius

Panaudota literatūra
Baubaitė D. „XVII a. kubilo restauravimas“, in: Tarp kasdienybės ir prabangos. Restauruoti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologiniai radiniai, sudarytojas A. Puškorius, Vilnius, 2011, p. 10–11.
Baubaitė D., Kaminskaitė I. „Vilniaus Žemutinės pilies archeologinės medienos tyrimai ir išsaugojimo perspektyvos“, in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir jų atkūrimas europinės patirties kontekste, sudarė V. Dolinskas, D. Steponavičienė, Vilnius, 2009, p. 107, il. 5.
Urbanavičius V. „Šuliniai ir vandentiekis“, in: Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų rezidencija Vilniuje, sudarė V. Urbanavičius, Vilnius, 2010, p. 160–162, il. 247, 258.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kirvis

20250217

Atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies ir vėliau Valdovų rūmų teritorijoje aptikta įvairių tipų kirvių iš skirtingų laikotarpių. Iki šiol mokslininkų diskusijos dėl tam tikrų kirvių tipų paskirties išlieka aktyvios ir nevienareikšmės. Tyrėjai nesutaria, kiek iš šių kirvių buvo pritaikyti kasdieniams darbams, o kiek jų buvo naudojami kaip ginklai mūšyje. Tik atidžiai išnagrinėjus kiekvieno kirvio konstrukciją, svorį, dydį bei kitus techninius duomenis, galima gana aiškiai atskirti kirvius, kurie buvo skirti tik darbui, nuo sukurtų kovai. Taip pat negalima atmesti galimybės, kad kai kurie kirviai buvo universalūs – jie galėjo tarnauti tiek kaip darbo įrankiai, tiek ir kaip ginklai.

 

Plačiau

Publikuota: 2014-02-17 Atnaujinta: 2014-02-14 14:20
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika