Vandens surinkimo kolektorius

Aktualu iki 2014-02-16

XVII a. pr.
Ožalas E., Montvilaitė-Zaveckienė E., Žvirblys A. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Šiaurinio ir vakarinio korpusų archeologinių tyrimų 2007–2009 m. ataskaita, radinio inv. Nr. Md. 26
Restauravo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 183/212 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

XVI a. pabaigoje užpylus nuo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų į pietų pusę esančius tvenkinius pakilo gruntinis vanduo. Todėl XVI a. pab.–XVII a. pr. prie rūmų pietinio korpuso įrengtas gruntinio vandens surinkimo kolektorius ir šuliniai. Tuo pat metu ir rūmų rūsiuose įrengta medinių vandens surinkimo kolektorių bei vandens surinkimo statinių.

Dar 1995 m. atliekant archeologinius tyrimus rūmų vakarinio korpuso didžiausiame rūsyje po akmenų grindiniu palei vakarinę sieną rastas paguldytas maždaug 25 cm skersmens pušinis rąstas – vandens surinkimo kolektorius. Jo viršutinis kraštas nuskeltas ir jame išskaptuotas apie 10 cm pločio ir tokio pat gylio išilginis griovelis. Iš viršaus išskaptuotas rąstas uždengtas ąžuoline lenta. Kolektorius įkastas smėlio sluoksnyje, į kurį buvo sudėti ir rūsio grindinio akmenys. Šis kolektorius į rūmų išorę išvestas nebuvo, todėl manoma, kad į jį tiesiog turėjo subėgti perteklinis vanduo.

Šio kolektoriaus fragmentas, rastas 2008 m. atliekant tyrimus, eksponuojamas Rūmų istorinės ir architektūrinės raidos ekspozicijoje (I maršrutas). Į ekspoziciją pateko konservuotos dvi ištašyta užleidžiamąja jungtimi sujungtos kolektoriaus dalys. Bendras eksponuojamos atkarpos ilgis 356 centimetrai.

Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografai Vytautas Abramauskas, Mindaugas Kaminskas

Panaudota literatūra
Armalaitė R., Abramauskas V., Kitkauskas N. „Architektūriniai tyrimai“, in: Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, atsakingasis redaktorius V. Urbanavičius, t. 4, Vilnius, 1999, p. 61, 44 il.
Baubaitė D., Kaminskaitė I. „Vilniaus Žemutinės pilies archeologinės medienos tyrimai ir išsaugojimo perspektyvos“, in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir jų atkūrimas europinės patirties kontekste, sudarė V. Dolinskas, D. Steponavičienė, Vilnius, 2009, p. 107–108, 6 il.
Ožalas E., Steponavičienė D. „Drenažas, kanalizacija, asenizacija“, in: Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų rezidencija Vilniuje, sudarė V. Urbanavičius, Vilnius, 2010, p. 166–170.
Tarp kasdienybės ir prabangos. Restauruoti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologiniai radiniai, sudarytojas A. Puškorius, Vilnius, 2011, p. 60.
Tautavičius A., Urbanavičius V. „Archeologiniai tyrimai“, in: Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, atsakingasis redaktorius V. Urbanavičius, t. 4, Vilnius, 1999, p. 61, 45 il.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Jono Sobieskio portretas

20250317

Grafikos darbe pavaizduotas Jonas Sobieskis – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1674–1696), Krokuvos kašteliono Jokūbo Sobieskio (1590–1646) ir Zofijos Teofilės Danilevičiūtės (1607–1661) sūnus. Jis studijavo kartu su broliu Mareku (Marek) Krokuvos gimnazijoje 1640–1641 m., o po to universitete. 1646–1648 m. keliavo po Europą, mokėsi karybos meno, studijavo literatūrą ir kalbas. Dalyvavo karuose su Ukrainos kazokų sukilėliais, Turkija, Švedija ir Rusija. Rėmė valdovo Jono Kazimiero Vazos (1648–1668) stovyklos pastangas įtvirtinti vivente rege, kai naujas valdovas renkamas, senajam dar gyvam esant. 

Plačiau

Publikuota: 2014-02-10 Atnaujinta: 2014-02-10 14:28
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika