Laiptų pakopa

Aktualu iki 2014-03-09

XVI–XVII a.
Ožalas E., Montvilaitė-Zaveckienė E. Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmų teritorija. Pietinio korpuso 1996–2006 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. Md 3.
Konservavo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 444/10064 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Atkurtų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų rūsiuose galima apžiūrėti išlikusių gotikinių rūmų liekanas. Tarp išlikusių senųjų rūmų mūrų išsiskiria buvusių laiptų vietos. Pastačius gotikinius rūmus jų rūsiuose esanti asla buvo beveik 3 m žemiau negu grindinys rezidencijos kieme. Į rūmų rūsius buvo patenkama iš kiemo. Į septynis gotikinės rūmų dalies rūsius vedė penkeri laiptai. Į rūmų kampinį rūsį atskiro įėjimo nebuvo. Į jį buvo patenkama iš gretimo rūmų pietų korpuso rūsio. Į rūmų rytų korpuso šiaurinį rūsį buvo atskiras įėjimas iš šiaurinės pusės.

Į rūsius vedė skirtingo pločio laiptai. Plačiausi laiptai buvo 1,9 m pločio, siauriausi – 1,2 m pločio. Vieni plačiausių (1,85 m pločio) laiptų vedė į vidurinį pietų korpuso rūsį. Laiptų rytinėje sienelėje išliko 11 pakopų pėdsakų. Laiptų pakopos buvo 16–20 cm aukščio ir 23–30 cm pločio. Vidutinis pakopų aukštis – 17 cm, o plotis 26 cm. Pakopos buvo įrengtos iš tašų, kurių matomi paviršiai buvo profiliuoti, suapvalinti. Pakopų tašai į laiptinės sieneles buvo įleidžiami iki 16–31 cm.

Rytinėje laiptų sienelėje išliko ir dvejų durų vietos. Tarp durų buvo 2 m pločio tarpas. Dvigubos durys turėjo apsaugoti rūsius ir juose laikomas gėrybes nuo žiemos šalčių ir vasaros karščių.

Atliekant archeologinius tyrimus buvo rasta vienos iš laiptų pakopų liekanų. Nustatyta, kad laiptai daryti iš pušinių tašų. Konservuotos laiptų pakopos liekanos grąžintos į pirminę vietą ir yra rūmų ekspozicijos dalis. Viename iš rūmų vakarų korpuso rūsių galima pamatyti ir atkurtus laiptus į rūsį.

Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografai Vytautas Abramauskas, Kazimieras Vainoras
Brėžinio autorius Kazys Napaleonas Kitkauskas

Panaudota literatūra:
Kitkauskas N. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, 2009, p. 161–162, pav. 182–183.
Kitkauskas N. „Laiptai“, in: Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų rezidencija Vilniuje, sudarė V. Urbanavičius, Vilnius, 2010, p. 120–122. 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Jono Sobieskio portretas

20250317

Grafikos darbe pavaizduotas Jonas Sobieskis – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1674–1696), Krokuvos kašteliono Jokūbo Sobieskio (1590–1646) ir Zofijos Teofilės Danilevičiūtės (1607–1661) sūnus. Jis studijavo kartu su broliu Mareku (Marek) Krokuvos gimnazijoje 1640–1641 m., o po to universitete. 1646–1648 m. keliavo po Europą, mokėsi karybos meno, studijavo literatūrą ir kalbas. Dalyvavo karuose su Ukrainos kazokų sukilėliais, Turkija, Švedija ir Rusija. Rėmė valdovo Jono Kazimiero Vazos (1648–1668) stovyklos pastangas įtvirtinti vivente rege, kai naujas valdovas renkamas, senajam dar gyvam esant. 

Plačiau

Publikuota: 2014-03-03 Atnaujinta: 2014-02-28 13:09
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika