XIV a. pab.–XV a. pr.
Pušis
Steponavičienė D., Blaževičius P., Gendrėnas G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. II oficinos (dvariškių rūmų) 2003–2005 m. archeologinių tyrimų ataskaita, Vilnius, 2006, radinio inv. Nr. Md. 160
Konservavo Deimantė Baubaitė ir Tomas Valatkevičius, rest. prot. Nr. 429/10049 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Dendrochronologinius ir medienos nustatymo tyrimus atliko dr. Rūtilė Pukienė
Vilniaus Žemutinėje pilyje, saugomas mūrinių gynybinių sienų ir bokštų, XIV–XV a. klestėjo senasis miestas. Atliekant archeologinius tyrimus įvairiose pilies vietose rasti net keli medinių statinių horizontai. Mūrinių sienų apsuptyje, tarp kelių ir gatvelių, buvo statomi gyvenamieji ir ūkinės paskirties statiniai. Didžiausias medinių statinių tankis buvo Jogailos ir Vytauto valdymo laikotarpiu. Neramiu kovų su Kryžiuočių ordinu laikotarpiu pilies mediniai pastatai ne kartą degė, juos keitė nauji, tačiau pagrindinės senojo miesto arterijos – keliai – išliko.
Atkuriamų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų vietoje, kur XIII a. pab.–XVI a. pr. stovėjo seniausia Vilniaus Žemutinės pilies dalis – Ankstyvoji mūrinė pilis, ir šalia jų 1987–2010 m. buvo tirtos kelios medinių statinių vietos. Jas galima skirstyti į tris didelius masyvus: į pietryčius, į pietvakarius ir į šiaurę nuo Ankstyvosios mūrinės pilies.
Į pietryčius nuo Ankstyvosios mūrinės pilies rasti bent trys apie 4 m pločio kelio, vedančio prie pilies vartų, lygiai. Kelio vieta laikui bėgant nesikeitė. Dendrochronologiniai tyrimai padėjo išsiaiškinti, kad medinis kelias perklotas apie 1383, 1404 ir 1414–1424 (?) metus. Palei gatvę rasta rentininės ir karkasinės konstrukcijos statinių. Dauguma jų gana nedideli: 4 x 5, 5 x 5 m dydžio. Tačiau rasta ir 6 x 7, 7 x 7 m dydžio pastatų.
Į pietvakarius nuo Ankstyvosios mūrinės pilies rasta iki 10 medinio kelio lygių su šalia nuo XIV a. 5 deš. iki XV a. pr. susiformavusiu medinių pastatų kvartalu. Po jais aptiktos XIII a. pab.–XIV a. pr. medinių statinių konstrukcijos.
Į šiaurę nuo Ankstyvosios mūrinės pilies rastas medinėmis lentomis grįstų gatvių tinklas su šalia stovinčiais mediniais statiniais. Būtent čia 2004 m. aptiktas ir muziejaus ekspozicijoje esantis VII medinių statinių lygio pastato kampas.
Atliekant tyrimus rastas tik šio pastato pietrytinis kampas, jį sudaro keturi tarpusavyje sunerti pušiniai rąstai. Tai rentininio tipo mediniuose statiniuose naudojamas sienojų sunėrimo būdas – sukabinti rąstus ar tašus į iškartas, darytas pagal sienojo formą, o kampuose palikti iškištus galus. Pastato vakarinė pusė buvo nuardyta XVI a. 2 deš. statant mūrinę sieną. Dendrochronologiniai tyrimai atskleidė, kad namas pastatytas apie 1392 metus. Vėliau, apie 1407-uosius, jis buvo remontuotas. Jo apatinis, matyt, supuvęs rąstas buvo pakeistas nauju.
Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografas Vytautas Abramauskas
Brėžinio autorė Rasa Abramauskienė
Panaudota literatūra
Kitkauskas N. „Gatvės ir keliai“, in: Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų rezidencija Vilniuje, sudarė V. Urbanavičius, Vilnius, 2010, p. 143–148.
Kitkauskas N. „Kiemai ir grindiniai“, in: Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų rezidencija Vilniuje, sudarė V. Urbanavičius, Vilnius, 2010, p. 156–157.
Pukienė R. „Mediniai XIV a. kelio grindiniai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Dendrochronologinė analizė ir datavimas“, in: Vilniaus Žemutinė pilis XIV a.–XIX a. pradžioje. 2005–2006 m. tyrimai, sudarė L. Glemža, Vilnius, 2007, p. 182–194.
Vainilaitis V., Valionienė O. „Rekonstrukcija šiuolaikinėje tradicionalistinėje architektūroje ir archeologijoje“, in: Miestų praeitis, t. 1, redaktorius ir sudarytojas G. Vaitkevičius, Vilnius, 2004, p. 97–99.