Pintas žiedas

Pintas žiedas
Aktualu iki 2014-04-27

XIV a. pab.–XV a. pr.
Vario lydinys
Skersmuo 2,6 cm
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio, rytinio ir vakarinio korpusų prieigų 2002 m. archeologinių tyrimų ataskaita, Vilnius, 2003, radinio inv. Nr. M 1140
Konservavo Rima Niunkienė, rest. prot. Nr. 91/1527 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Pinti žiedai – individualūs juvelyro dirbiniai, besiskiriantys pynimo pobūdžiu ir galų užbaigimu: vieni žiedai būna uždaru lankeliu, kiti – atviru (užkeistais galais). Jie pinti iš 3–9 vielų, kartais įpinama viena ar kelios filigraninės vielutės. Daugiausia rasta vario lydinio, bet aptikta ir sidabrinių pintų žiedų: Drageliškių lobyje, Kernavės, Sarių ir Obelių kapinynuose, Vilniaus Žemutinėje pilyje ir t. t. Su auksiniu pintu žiedu, kitais papuošalais ir karališkosiomis insignijomis katedroje buvo palaidota Barbora Radvilaitė.

Pinti žiedai Lietuvoje ir gretimuose kraštuose žinomi nuo vėlyvojo geležies amžiaus, jie buvo gana plačiai paplitę. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje jų rasta daugiau nei 370, 66 iš jų yra tokio tipo kaip Vilniaus Žemutinės pilies žiedas. Tokių pintų žiedų daugiausia aptikta Vakarų Lietuvoje, tik pavieniai žinomi iš Rytų Lietuvos: Nemenčinės piliakalnio, Obelių, Rumšiškių kapinynų, ir yra datuojami XV amžiumi. Jų taip pat rasta Livonijoje (XIV a. II p.–XV a. I p.) ir Valkaviske.

Pinti žiedai nešioti vyrų, moterų ir vaikų tiek ant dešinės, tiek ant kairės rankos. Jakštaičių ir Pribitkos kapuose jų aptikta ant kairės rankos bevardžio, smiliaus ir didžiojo pirštų.

Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje archeologų rastas žiedas yra iš vario lydinio. Jis padarytas iš trijų vielučių, iš jų supinta priekinė dalis ir suvytas lankelis. Priekinė dalis apipinta dar viena vielute. Galai užkeisti. Žiedas aptiktas kultūriniame sluoksnyje su Vaclovo IV (1378–1419) grašiais (Čekija) ir Jogailos moneta (IV tipo, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė).

Medžiagą parengė Rasa Valatkevičienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Kitkauskas N. Vilniaus arkikatedros požemiai, Vilnius, 1993
Svetikas E. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės christianizacija XIV a. pab.–XV a., t. 1: Archeologiniai radiniai su krikščioniškais simboliais, Vilnius, 2009
Tautavičienė B. III–XVI a. sidabriniai ir sidabru puošti dirbiniai, Vilnius, 1981
Urbanavičius V. Sugrąžinta praeitis, Vilnius, 2011

Žiedas publikuotas
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai. Albumas / Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle. History and Collections. Album, sudarytojai / compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 178

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

20261116

Ši knyga – tai kalvinistų giesmynas ir maldynas su daugiabalsėmis (keturbalsėmis) liturginėmis giesmėmis lietuvių kalba.
Pirmą kartą „Kancionalas“ išspausdintas 1781 m. Karaliaučiuje, Hartungų spaustuvėje. Leidinys parengtas pagal 1653 m. Kėdainiuose išspausdintame evangelikų reformatų giesmių ir maldų rinkinyje „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ buvusį giesmyną, sudariusį kalvinistų giedamosios liturgijos pagrindą XVII–XVIII amžiuje. Psalmyną su giesmėmis iš lenkų kalbos išvertė ir šiam leidiniui parengė Kėdainių burmistras Steponas Jaugelis-Telega (apie 1600 – po 1666). Pridėjus papildomus 8 psalmių vertimus ir 50 giesmių, 1781 m. buvo išspausdintas „Kancionalas“. Leidinį sudarė 108 lietuviškos psalmės, 207 lietuviškos giesmės ir trys priedai. Kalbinė analizė rodo, kad leidinio sudarytojas – vienas asmuo. Ilgą laikąmanyta, kad knygą parengė reformatų dvasininkas Mykolas Cerauskis (1753–1824). Tuo suabejojo tyrėjai Zigmas Zinkevičius, Ingė Lukšaitė ir Birutė Kabašinskaitė. Pastaroji atliko lyginamąją neabejotinai M. Cerauskio rengtų tekstų ir „Kancionalo“ analizę bei padarė išvadą, kad jis greičiausiai nėra leidinio sudarytojas. 

 

Plačiau

Publikuota: 2014-04-21 Atnaujinta: 2014-04-22 09:37
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika