Žano Leinjė (Jean, Jan Leyniers) dirbtuvės
Kartonų autorius Michilis Koksis I (Michiel I Coxcie, Coxie, 1499–1592)
Briuselis
XVII a. vid. (1640–1660)
Vilna, šilkas, 350 x 230 cm
Signatūra B [skydas] B, audėjo signatūra I L
Inv. Nr. VR-331
Pirminės apskaitos Nr. GEK 402
Eksponatą 2008 m. gegužės 23 d. Ševaljė galerijoje (Galerie Chevalier) Paryžiuje (Prancūzija) būsimam Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams įsigijo Lietuvos dailės muziejus. 2009 m. gegužės 27 d. eksponatas perduotas Valdovų rūmų muziejui.
XVI–XVII a. gobelenuose dažnai vaizduotos įvairios antikinės scenos, tačiau tokia pat svarbi buvo ir religinė tematika, ypač Senojo Testamento siužetai. Gobelenas „Adomo ir Ievos supažindinimas“ iliustruoja įvykius, aprašomus Pradžios knygoje. Šeštą dieną Dievas pagal savo paveikslą iš žemės dulkių sukūrė Adomą, o vėliau – Ievą. Centrinė gobeleno figūra – visagalis Dievas, vaizduojamas kaip Dievas Tėvas. Kairę ranką jis laiko Ievai ant peties, o dešine rodo į Adomą. Ievos sukūrimo scenoje Adomas paprastai vaizduojamas gulintis ant žemės, nes prieš tai Dievas buvo jį užmigdęs, kad galėtų išimti šonkaulį ir iš jo sutverti Ievą. Visos figūros pavaizduotos sode, kuriame daug augalų ir gyvūnų. Dievas vaizduojamas ryškiai raudonais ir gelsvais drabužiais, Adomas ir Ieva – nuogi.
Įdomu tai, kad šis gobelenas sukurtas pagal tą patį kartoną, kuris buvo panaudotas gobelenui, užsakytam Žygimanto Augusto XVI a. viduryje. Jau 1553 m. Žygimanto Augusto rezidencijoje Vavelyje buvo gobelenų serija „Rojaus istorija“. Šią seriją sudarė keletas Senojo Testamento tematikos gobelenų: „Rojaus laimė“, „Adomas, dirbantis žemę“, „Abelio aukojimas“, „Kainas ir Abelis“, „Kainas, žudantis Abelį“, „Kaino bėgimas nuo Dievo rūstybės“, „Žmonijos moralinis nuopuolis prieš tvaną“. Šiuos gobelenus, išaustus pagal Michilio Koksio I tapytus kartonus, ir dabar galima išvysti Krokuvos Vavelio karališkojoje pilyje. O gobelenas „Rojaus laimė“ panašus į Valdovų rūmų muziejuje eksponuojamą gobeleną „Adomo ir Ievos supažindinimas“. Žygimantui Augustui priklausiusiame gobelene „Rojaus laimė“ vaizduojamos net šešios scenos: Adomo sukūrimas, Ievos sukūrimas, Adomo ir Ievos supažindinimas, uždrausto vaisiaus atskleidimas, pirmoji nuodėmė ir išvarymas iš rojaus. Valdovų rūmų muziejaus gobelene vaizduojama tik viena scena – Adomo ir Ievos supažindinimas, šonuose ją įrėmina masyvių riestų kolonų formų bordiūras. Tik vienos scenos vaizdavimas neturėtų stebinti, nes taip daryta gana dažnai. Tačiau tai, kad kartonas buvo naudotas kelis kartus, tik įrodo, kad jis buvo labai gerai atliktas ir kad Žygimantas Augustas užsakydavo labai aukšto lygio meistrų kūrinius.
Gobeleno apačioje dešinėje yra signatūra B B, rodanti, kad gobelenas išaustas Briuselyje, Brabanto provincijoje, bei inicialai I L, rodantys, kad audinys išaustas Žano Leinjė dirbtuvėse.
Gobelenas „Adomo ir Ievos supažindinimas“ eksponuojamas Valdovų rūmų muziejaus III manieristinėje antikameroje. Greta eksponuojamas kitas šios serijos gobelenas, kuriame vaizduojami Kainas ir Abelis.
Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra
Hennel-Bernasikowa M. Arrasy Zygmunta Augusta / The Tapestries of Sigismund Augustus, Kraków, 1998, s. 46
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų gobelenai, Vilnius, 2011, p. 156–159
Krikščioniškosios ikonografijos žodynas, sud. D. Ramonienė, Vilnius, 1997, p. 14–16
Piwocka M. The Tapestries of Sigismund Augustus, Kraków, 2007, p. 9
