Žiedas su Maltos kryžiumi

Aktualu iki 2014-05-11

XVI a.
Auksas
Skersmuo 0,7 cm
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos 1989 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 866.
Žiedo sudėties tyrimus atliko Ingrida Žūkienė, Irena Smaliukienė, Nomeda Karbočienė (Lietuvos prabavimo rūmai, Prabavimo ir įspaudavimo skyrius, Vilniaus filialas; Lietuvos prabavimo rūmai, Prabavimo ir įspaudavimo laboratorija)

1989 m. atliekant archeologinius tyrinėjimus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, pietinės sienos išorėje, rastas auksinis žiedelis su emaliu puošta akute. Joje mėlyno emalio fone yra baltas kryžius. Archeologė Daiva Steponavičienė teigia, kad tai Maltos kryžius, tačiau reikia atlikti išsamesnį žiedo tyrimą, padedantį nustatyti kryžiaus tipą, bei analogų paiešką. Žiedas datuojamas XVI amžiumi.

Kryžius – tai vienas seniausių, universaliausių ir labiausiai paplitusių simbolinių ženklų pasaulyje. Nuo seniausių laikų įvairiausių formų kryžiai, kaip simboliniai ženklai, būdingi daugeliui kultūrų. Labiausiai paplitę graikiškieji ir lotyniškieji kryžiai. Maltos kryžius yra graikiškojo kryžiaus formos – visos atšakos lygios, siaurėjančios susikirtimo centro link, aštuoniakampis.

Atliekant spektrinį elementų sudėties tyrimą rentgeno spindulių fluorescenciniu spektrometru buvo nustatyta, kad žiedas pagamintas iš aukso lydinio, kuriame yra ne mažiau kaip 60 proc. aukso, 20 proc. sidabro ir 12 proc. vario. Žiedas puoštas juodos spalvos emaliu, kurio sudėtyje yra švino, silicio ir kobalto.

Medžiagą parengė Milda Samulionytė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Healey T. The Symbolism of the Cross in Sacred and Secular Art: Leonardo, vol. 10, No. 4, New York, 1977.
Ramonienė D. Krikščioniškosios ikonografijos žodynas, Vilnius, 1997.
Steponavičienė D. Lietuvos valdovo dvaro prabanga XIII a. viduryje–XVI a. pradžioje, Vilnius, 2007.
Svetikas E. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės christianizacija XIV a. pab.–XV a., t. 1: Archeologiniai radiniai su krikščioniškais simboliais, Vilnius, 2009.

Žiedas publikuotas:
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai. Albumas / Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle. History and Collections. Album, sudarytojai / compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, E. Striškienė, Vilnius, 2010.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kredensas

20250609

Prancūzijos karaliaus Karolio VIII pradėti ir jo įpėdinių Liudviko XII ir Pranciškaus I vykdyti Italijos karai netikėtai padarė labai didelę įtaką meno raidai. Per 1494–1559 m. karus Prancūzijos kariuomenė buvo užėmusi Florenciją, Romą ir Neapolį. Žmonės, užaugę gotikos aplinkoje, pirmą kartą pamatė naujoviškus renesansinius miestus, rūmus, paveikslų pilnas dirbtuves ir dar daug visko, kas juos labai domino ir skatino įsigyti ar kitais būdais parsivežti į savo gimtinę. Amžininkai mini, kad iš Italijos į Prancūziją keliavo ilgos vilkstinės, prikrautos įvairių daiktų. Kartu vyko meistrai – dailininkai, auksakaliai, skulptoriai ir net baldžiai. Luaros slėnyje tuo metu pradėtos atkurti ar statyti valdovo ir jam artimų didikų rezidencijos, į kurias persikėlė valdovo dvaro gyvenimas, atsirado pirmieji šalyje renesanso ženklai. Naujasis stilius ilgainiui išplito po visą Prancūziją, buvo pastebimas ir baldų puošyboje.
Pirmieji kredensai (it. credenza – indauja) sukurti XV a. Italijoje. Pradžioje tai buvo neaukštos spintelės, puoštos drožinėtais elementais. XVI a., sekant prancūzų meistrais, pradėti gaminti dviaukščiai kredensai. Dviejų dalių kredensas, vadinamasis armoire à deux corps, atsirado Paryžiuje valdant Prancūzijos karaliui Henrikui II (1519–1559). 

 

Plačiau

Publikuota: 2014-05-05 Atnaujinta: 2014-05-04 16:51
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika