XIV a. pab.–XV a. pr.
Vario lydinys
Dydis 2,5 x 2,2 x 0,3 cm
Ožalas E., Montvilaitė E., Žvirblys A. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. P korpuso prieigų archeologiniai tyrimai į rytus nuo Valdovų rūmų (trasa III) 2004–2006 m., radinio inv. Nr. M1982.
Konservavo Dainius Šavelis, rest. prot. Nr. 72/5546 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Ši pasaginė segė rasta Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje atliekant archeologinius tyrinėjimus. Jos lankelis „tordiruotas“ (suktas apie savo ašį), galai – aguoniniai. Segė miniatiūrinė.
Ji aptikta kultūriniame sluoksnyje su Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jogailos (1377–1381, 1382/1386–1434) denaru (5 atmaina, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, apie 1390–1392) ir Čekijos karaliaus Vaclovo IV (1378–1419) grašiu (Čekija).
Pasaginės segės su aguoniniais galais buvo plačiai paplitusios Lietuvoje – jų rasta per pusę tūkstančio. Nešiotos ilgą laiką – nuo VIII a. pab./IX a. iki XVI/XVII amžiaus. Populiariausios buvo X–XII amžiuje. XIV–XV a. ima nykti – segių aptikta tik kelios dešimtys.
Šias seges nešiodavo vyrai, moterys ir vaikai. Jomis galėdavo būti susegami galvos apdangalai ir drabužiai, taip pat drobulė, su kuria laidotas mirusysis.
Pasaginės segės žinomos ne tik baltų teritorijoje, bet ir Estijoje, Suomijoje, Skandinavijos šalyse bei slavų žemėse.
Medžiagą parengė Rasa Valatkevičienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Lietuvos archeologija, t. 11, Vilnius, 1995.
Svetikas E. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės christianizacija XIV a. pab.–XV a., t. 1: Archeologiniai radiniai su krikščioniškais simboliais, Vilnius, 2009.
Segė publikuota:
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje, sudarytojas V. Urbanavičius, Vilnius, 2010, p. 288, pav. 474.
